Pilių parko kaštonų ratas

Pilių parko kaštonų ratas (šalia Gedimino kalno)

Apie 60 metų Vilniaus senamiestyje, Pilių parke, Gedimino kalno papėdės pietinėje pusėje, šalia buvusios vasaros kavinės „Rotonda“, pūpso Pilių parko kaštonų ratas (Paprastasis kaštonas – Aesculus hippocastanum L.). Manoma, kad čia buvo pasodinti 35 kaštonai, tačiau šiuo metu išlikę tik 29. Čia augančių kaštonų kamieno apimtis svyruoja nuo šiek tiek daugiau nei metro iki dviejų, o visų jų aukštis siekia apie 20 metrų. Tai – buvusio išskirtinio architektūros statinio – paviljono gamtinė aplinka, išsiskirianti savo įdomiu parko kūrimo elementu.

Keturkamienė didžialapė liepa Bernardinų sode

Keturkamienė didžialapė liepa (Bernardinų sodas)

Jau daugiau nei 100 metų Keturkamienė didžialapė liepa (Tilia platyphyllos Scop.), auganti centrinėje Bernardinų sodo dalyje, įsikūrusi tarp pasivaikščiojimo takų. Jos matmenys – didžiai įspūdingi: kamieno apimtis siekia kiek daugiau nei 4 metrus, o aukštis – net 15 metrų. Ši liepa saugoma kaip ne vietinė rūšis, o jos kamienas, apžiūrėjus iš arčiau, tikrai atima žadą.

Bernardinų sodo uosis

Bernardinų sodo uosis

Vaikščiojantys Bernardinų sode, gali aptikti ir dar vieną ne mažiau įspūdingą medį – Bernardinų sodo uosį (Paprastasis uosis – Fraxinus excelsior L.). Jis auga centrinėje sodo dalyje, netoli Belvederio. Tai – senasis parko medis, kurio amžius taip pat perkopęs šimtmetį. Medžio kamieno apimtis siekia daugiau nei 3 metrus, o aukštis – net 20 metrų.

Kalnų parko pušis

Kalnų parko pušis

Dar vienas įspūdingas medis – Kalnų parko pušis (Paprastoji pušis – Pinus sylvestris L.) auga Kalnų parke, Neries ir Vilnelės santakos eroziniame kalvyne, ant Kalnų parko Dainų slėnio pietvakarinio kalvos šlaito, už žiūrovų tribūnų. Ši pušis išskirtinė tuo, kad yra dvikamienė, o aplink medelyne auga dar keletas panašios apimties medžių. Pušies kamieno apimtis siekia beveik 3, o aukštis – 20 metrų. Kalnų parko pušis čia šaknis įleidusi jau daugiau nei 150 metų.

S. Daukanto atminimo ąžuolas

Simono Daukanto atminimo ąžuolas (Vilniaus universitetas)

Kitas lietuviškas dėmesio vertas medis Vilniuje – S. Daukanto atminimo ąžuolas (Paprastasis ąžuolas – Quercus robur L.). Stipruolis auga senamiestyje, Vilniaus universiteto S. Daukanto kieme, Universiteto g. 5. Jis šiame saugotinių medžių sąraše – vienas iš jauniausių. Ąžuolo amžius nesiekia net 50 metų, o jo kamieno apimtis šiek tiek daugiau nei pusantro metro, aukštis – 15 metrų. Tačiau išskirtinė šio ąžuolo savybė yra ta, jog jis pasodintas 400 metų universiteto įkūrimo proga – ąžuoliukas atvežtas iš S. Daukanto gimtojo Klevų kaimo Skuodo rajone. Tad apžiūrėję ąžuolą ne tik pasigrožėsite išskirtiniu medžiu, bet ir trumpam prisiliesite prie universiteto įkūrimo istorijos.

Kedrinė pušis Antakalnyje

Kedrinė pušis (Antakalnis)

Grožis Antakalnio mikrorajono gyventojams – čia įsikūrusi Kedrinė pušis (Pinus Cembra L.), auganti nesuformuotame žemės sklype, želdyne, Antakalnio gatvėje, tarp 10, 12, 8 ir 8A sklypų. Kamieno apimtis siekia beveik 2 metrus, aukštis – 15 metrų. Svarbu pastebėti, kad visame savo paplitimo areale kedrinės pušys yra saugomi medžiai, tad ir ši – ne išimtis.

P. Vileišio rūmų kiemo Klevų ratas Antakalnyje

P. Vileišio rūmų kiemo klevų ratas

Kitas įspūdingas objektas – P. Vileišio rūmų kiemo Klevų ratas, esantis Antakalnyje, Antakalnio g. 6. Šie medžiai auga ant šlaito briaunos, P. Vileišio rūmų ansamblio (dabar Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas) kieme (želdyne). Šiuo metu čia galima apžiūrėti išlikusius neeilinių matmenų 6 medžius, glaustu ratu susodintus istoriniame želdyne. Šių medžių kamieno plotis prasideda nuo beveik metro ir siekia iki šiek tiek daugiau nei dviejų. Aukštis – 12–18 metrų. Medžiams yra apie 100 metų.

Žvėryno glaustašakis ąžuolas

Žvėryno glaustašakis ąžuolas

Dar vienoje Vilniaus centrinėje dalyje, Žvėryno mikrorajone, Sėlių g. 66, daugiau nei 100 metų šaknis įleidęs Žvėryno glaustašakis ąžuolas (Quercus robur f. fastigiata L.). Ąžuolas auga sklypo pakraštyje, o saugotino medžio statusą jis gavo dėl savo retos augimo formos – retai pasitaikančios glaustašakės lajos, išsišakojančios pusantro metro aukštyje. Šio medžio kamienas siekia kiek daugiau nei pustrečio metro, aukštis – 20 metrų. Šiam medžiui specialiai suformuotas žalios vejos plotas, skirtas jam augti, bei aprėmintas betoninis bordiūras.

Senmedžiai Pilies gatvėje

Senmedžiai (Pilies g. 22)

Ir paskutinis, tačiau ne ką mažiau išskirtinis objektas – senmedžiai (Paprastasis klevas – Acer platanoides L., Mažalapė liepa – Tilia cordata Mill., Paprastasis uosis – Fraxinus excelsior L.). Senmedžiai stūkso Vilniaus senamiestyje, viešbučio „Vilniaus Narutis“, „Kristupo“ kavinės ir gyvenamųjų namų kieme, Pilies g. 22. Medžiai auga Vilniaus istorinėje aplinkoje, buvusiame Medicinos kolegijos kieme, tai – pirmoji Vilniaus universiteto Botanikos sodo vieta. Senmedžiai patenka į Kultūros vertybių registre registruotą nekilnojamojo kultūros paveldo objekto teritoriją. Deja, tačiau šių medžių būklė bloga, todėl derėtų neprarasti progos jų aplankyti, kol jie vis dar žaliuoja. Medžių kamieno apimtis siekia nuo kiek daugiau nei 2 metrų iki kiek daugiau nei 3 metrų. Aukštis – 10–15 metrų. Senmedžių amžius – apie 200 metų.

Pasižvalgykite po įspūdingą aprašytų medžių galeriją:

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją