„Operatoriai būtų pradėję diegti 5G ryšį, juo būtų pradėję naudotis vartotojai, būtume pajudėję į priekį ir su technologijomis, ir su naudojimu – o dabar galime įžvelgti tik vieną pliusą: galbūt ateityje diegti 5G bus pigiau, nes įranga pinga, o galbūt bus išgaudytos ir technologijų klaidos“, – portalui lrytas.lt. sakė Lietuvos skaitmeninių technologijų sektoriaus asociacijos „Infobalt“ direktorius Mindaugas Ubartas.
Iš pradžių Lietuva diegti 5G ryšio negalėjo dėl kaimyninių valstybių keliamų apribojimų – bet dabar, anot asociacijos vadovo, patys tarpusavyje nebesusišnekame, ir dėl to tenka nukelti aukcioną keliems mėnesiams.
Telekomunikacijų verslo atstovai sako, kad ne mažiau nei technologiniai dalykai diegimą trukdo reguliaciniai reikalavimai.
„Apmaudu, kad Lietuvoje aukcionai jau kelerius metus yra atidėliojami dėl įvairių biurokratinių kliūčių, siekiant operatoriams įpiršti sunkiai įgyvendinamus ar apskritai nerealius reikalavimus. Šie pertekliniai reikalavimai ir su 5G nesusijusios diskusijos reikalauja daug laiko bei vilkina aukcioną“, – teigia telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“ technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius.
Vienas tokių pavyzdžių 2021 m. vasarą tarp aukciono sąlygų buvo pateiktas reikalavimas užtikrinti 100 Mb/s greitį ne tik daug vartotojų turinčiose aplinkose (miestuose), bet ne mažiau kaip 95 proc. Lietuvoje esančių namų ūkių.
„Reikalavimas užtikrinti 100 Mb/s gaunamojo ryšio spartą yra neįmanomas dėl fizikos dėsnių ir šiuo metu rinkoje siūlomos įrangos techninių galimybių ribų“, – aiškina specialistas.
A. Šemeškevičius nurodo, kad toks reikalavimas taip pat pareikalautų neproporcingai didelių investicijų į naujas bazines stotis vietose, kuriose, jo teigimu nei šiuo metu, nei po 10-15 metų realaus poreikio nuolat užtikrinti 100 Mb/s spartą nebus.
Jo operatoriai išpildyti negalėtų ir dėl objektyvių aplinkybių – pavyzdžiui, ribotų galimybių statyti mobiliojo ryšio stotis saugomose teritorijose, tankiai apgyvendintose teritorijose ir panašiai.
Galiausiai šio Susisiekimo ministerijos pateikto reikalavimo aukciono sąlygose buvo atsisakyta. Tačiau, operatorių teigimu, tarp reikalavimų atsirado niekaip su 5G technologijos diegimu nesusijęs dalykas: Susisiekimo ministerijos nurodymas iki 2023 sausio 1 dienos įdiegti eSIM paslaugos palaikymą.
„eSIM“ technologija yra elektroninė SIM kortelės atmaina: virtuali SIM kortelė, įmontuota pačiame telefone, jos nereikia įdėti ir išimti, o vietoj to programiniu būdu įdiegiamas konkretaus operatoriaus, kurio paslaugomis vartotojas norės naudotis, profilis – ir vartotojas gauna galimybę naudotis pasirinktu tinklu“, – sako „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius Gintas Butėnas.
G. Butėnas apibendrina, kad operatoriai nėra prieš eSIM technologiją, bet sieti tai su dažnių aukcionu neatrodo logiškai – technologija su jokiais konkrečiais dažniais nėra susijusi. Jis pažymi, kad nuostata Lietuvoje įdiegti eSIM technologiją yra numatyta Elektroninių ryšių įstatyme, todėl papildomai dėti eSIM diegimo reikalavimą į konkretaus dažnio aukcioną yra ir dubliavimas, ir neturi tiesioginio ryšio su aukcionu.
„Telia“ iš principo palaiko eSIM plėtrą, tačiau ministerijos pasiūlyti terminai, apimtys ir technologiniai spendimai verčia rimtai abejoti šiai institucijai patariančių telekomunikacijos specialistų kompetencija“ , – svarsto A. Šemeškevičius.
Prievolė įsigijus radijo dažnius diegti nieko bendro su 5G plėtra neturinčią eSIM technologiją operatoriams reikš papildomas investicijas, kurios galiausiai gali nugulti ant vartotojų pečių.
Telekomunikacijos rinkos atstovus trikdo ir Krašto apsaugos ministerijos į aukciono sąlygas sąrašą įtrauktas reikalavimas pateikti tinkle naudojamos įrangos sąrašus, nurodant galutinius naudos gavėjus, t.y. gamintojų akcininkus.
A. Šemeškevičiaus teigimu, visa tai kelia klausimą, kas ir kodėl rengia tokias aukciono sąlygas, kurios verčia iš naujo įvertinti verslo rizikas, susijusias su 5G investicijomis ir šios technologijos plėtra Lietuvoje.
M. Ubartas sako taip pat nesuprantąs, kaip tai galėjo nutikti likus vos keliems mėnesiams iki aukciono, kai tokiam reikalavimui pateikti buvo bent dveji metai.
„Be to, neįsivaizduoju, kaip tai būtų įmanoma padaryti. Juk jei nusiųstum raštą į „Cisco“ – tau į jį paprasčiausiai niekas neatsakys. Tokia užklausa turėtų eiti ne operatoriams – turėtų eiti gal į Saugumo departamentą ar kažkur“, – sako „Infobalt“ direktorius.
M. Ubarto paklausus, kokį asmenį jis matytų kaip pakankamai techniškai kompetentingą, kuris galėtų paaiškinti Susisiekimo ministerijos poziciją dėl šių dviprasmiškų reikalavimų dažnio aukcionui, jis rekomendavo kreiptis į susisiekimo ministro patarėją Darių Stravinską. D. Stravinskas ministerijoje dirba ilgai: jis patarinėjo Rokui Masiuliui, Jaroslavui Narkevičiui, o dabar yra Mariaus Skuodžio patarėjas. Tačiau jis komentuoti nesutiko ir nurodė kreiptis į susisiekimo ministro patarėją Gabrielę Vasiliauskaitę.
Ministerijos atstovė į klausimą, kuo remiantis 2021 m. į 700 MHz dažnių aukciono sąlygas buvo įtrauktas reikalavimas 5G ryšio teikėjams užtikrinti 100 Mb/s greitaveiką tinkle neatsakė. Buvo pateiktas atsakymas, kad dabar tokio reikalavimo nėra.
Ministerijos atstovės teigimu, 5G ryšio teikėjams reikalavimas per metus užtikrinti eSIM technologijos palaikymą, nors ji neturi jokio tiesioginio ryšio su dažnių spektru, buvo įtrauktas po to, kai Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) inicijavo aukciono sąlygų pakeitimus. Tada ministerija viešosios konsultacijos metu pasiūlė įtraukti reikalavimą dėl eSIM, atsižvelgiant į RRT atliktą eSIM diegimo Lietuvoje skatinimo studiją, kurioje kaip viena iš priemonių siūloma susieti eSIM veikimo užtikrinimą su ribotų valstybės išteklių naudojimu.
Ministerija kliūčių 5G tinkle plėtrai nemato, nes šalyje jau veikia komercinės 5G paslaugos. Tačiau, kaip pažymi portalas lrytas.lt, komercines 5G paslaugas teikia vos vienas operatorius, ir jų teikimas vyksta 4G ryšiui skirtais dažniais ir neužtikrina visų 5G ryšio standartų.