Interviu su M. Lundbacku vyko nuotoliniu būdu. Tačiau pats pašnekovas pastebi, kad net, jei jis svečiuotųsi Vilniuje, dabartinė situacija gyvai susitikti neleistų. Pandemija jau spėjo pakeisti mūsų įpročius.
O kaip ji ir tobulėjančios technologijos pakeis mūsų gyvenimą? Kokių pokyčių ir iššūkių galime tikėtis po 5–10 metų ir kas nutiktų, jei technologijos nustotų tobulėti? Apie tai ir kalbamės su M. Lunbacku.
– Kai kalbame apie naująsias technologijas, tenka kalbėti ir apie 5G ryšį. Dažnai galima išgirsti žmones sakant, kad 5G ryšys pakeis mūsų gyvenimus. Tačiau ar tikrai jis pakeis mūsų gyvenimus? Jei pakeis, tai kaip?
– Tai labai platus klausimas. Reikėtų žvilgtelėti į praeitį ir pasižiūrėti, kaip mūsų gyvenimus pakeitė 4G ryšys.
4G tikslas buvo sujungti žmones, duoti prieigą prie interneto. Taigi jis buvo skirtas, kad tarpusavyje bendrautų žmonės. O 5G esmė – tarpusavyje bendraujantys įrenginiai, sensoriai. Jų yra daugiau nei žmonių.
Ką gali daryti įvairios mašinos, sensoriai, kaip tai pakeis mūsų gyvenimą? Įvyks automatizacija – jums patiems kažko daryti nereikės. Taip pat galėsime geriau analizuoti turimus duomenis. Viso to tikslas – procesus padaryti efektyvesniais ir greitesniais. Tai paveiks mūsų gyvenimus. Taip pat 5G ryšys padarys mūsų gyvenimus tvaresniais, nes padės reguliuoti tam tikras emisijų ir elektros suvartojimus kiekius. Tad žvelgiant iš šių įvardytų teiginių perspektyvos, sąžininga yra sakyti, kad 5G tikrai pakeis viską.
Galiu duoti keletą pavyzdžių. Šiandien mes jau turime 4G ryšį, kuris padeda kontroliuoti namuose suvartojamą energijos kiekį. Tai padeda kontroliuoti ir elektros tiekimą, ir elektros gamybą. Turime duomenis, matome, kiek elektros reikia, tad galime kontroliuoti, kokią energiją naudojame ir procesas tampa efektyvesnis. Tai didelis žingsnis į priekį: galime pasirinkti, ar norime naudoti saulės energiją, ar vėjo energiją, ar kitus, bet mažiau tvarius, elektros gamybos būdus. Tai čia yra tvarumo pavyzdys.
Yra kitų naudų, pavyzdžiui, ūkininkams. Galima išdėlioti šimtus sensorių laukuos. Jie matuoja temperatūrą, mineralų kiekį dirvoje. Taip pat galima optimizuoti tai, kaip mes auginame ir nuimame derlių. Galime optimizuoti, kiek vandens turėtume sunaudoti, kiek reikia tam tikrą lauką tręšti. Tai yra ir efektyvumo dalykas, nes pamatai, kiek ko reikia sunaudoti ir taip nešvaistai trąšų ar vandens. Tai padeda derliaus užauginimą padaryti efektyvesniu, o ūkininkai galės viename lauke užauginti daugiau derliaus.
Yra ir pavyzdžių, kaip 5G ryšys padės automatizacijai. Gamyklose galima automatizuoti įvairius procesus. Taip pat savaeigiai automobiliai – tai irgi didelė sritis, kurią ryšys gali padėti plėtoti. Aišku, tikėtina, kad teks palaukti, kol juos galėsime turėti.
Tai kai kalbame apie tai, kad naujasis ryšys pakeis viską, kalbame apie technologinį vystymąsi, kokio dar nesame matę ir iki šiol jis net nebuvo įmanomas.
– Jei teisingai suprantu, tai 4G suteikė mums tokį mobilumą, apie kurį net neįsivaizdavome, ir taip pakeitė mūsų gyvenimą. Žinodami tai, galime sakyti, kad ir 5G taip pakeis mūsų gyvenimus, kad dabar negalime net įsivaizduoti?
– Taip. 4G ir išmanieji telefonai buvo įgalinantis veiksnys revoliucijai. O dabar yra 5G ryšio kombinacija su analitika įgalins naują revoliuciją.
– Kaip įsivaizduojate, kad mūsų gyvenimas atrodys po 5–10 metų Baltijos ir Skandinavijos šalyse? Nes šiuo metu turime pandemiją, ji jau keičia mūsų gyvenimus, daug verslų persikėlė į internetą.
– Manau, kad pandemija tikrai pakeitė mūsų gyvenimus. Tai iliustruoja vien tik faktas, kad mes bendraujame dabar nuotoliniu būdu. Net jei mes abu būtume Vilniuje, vis tiek bendrautume nuotoliniu būdu.
Matome pokyčius darbe. Seniau darbas buvo priklausomas nuo lokacijos: vyksti į darbą. O dabar jis labiau susijęs su tavimi kaip individu, kaip tu gali atlikti savo darbą būdamas ten, kad ir kur esi. Tai jau seniai buvo techniškai įmanoma, bet visuomenėje nebuvo priimtina. Ir tai pasikeitė.
Matome, kad kasdien bendraudami nuotoliniu būdu, pradedame pasiilgti gyvo bendravimo su žmonėmis. Nuotolinis bendravimas yra „negyvas“, bent kai kas jį taip apibūdintų. Manau, kad populiaru taps bandymai padaryti nuotolinius susitikimus daug įdomesnius, kad ne tik sėdėtume ir žiūrėtume į ekraną.
Jau dabar matome išmaniąsias programėles, kuriose ne organizuoji susitikimus, o judi po virtualų ofisą. Kai gyvai eini į savo virtuvę pasidaryti kavos, gali tai tuo pačiu metu daryti virtualiai ir eiti į virtualią virtuvę, pamatyti, kas iš kolegų jau ten. Tai suteikia galimybę bendrauti su žmonėmis. Gali eiti į virtualų konferencijų kambarį ir ten turėti susitikimą.
Taip pat yra dirbama ties tuo, kad susitikime tu nebūtum „plokščias“ vaizdas, o, pavyzdžiui, turėtum avatarą, kuris tave reprezentuoja ir per jį gali perteikti savo kūno kalbą ir kitus panašius dalykus. Tai leistų pajusti susitikimą, nuspręsti, kaip tu pats nori atrodyti. Yra labai daug potencialo ir daug naujų dalykų jau kuriame. Pokyčiai, manau, jau prasidėjo.
Manau, kad gyvenimas bus lengvesnis su automatizacijos pagalba. Aišku, kad kai kurie dalykai, kuriuos šiandien darome, ateityje nebus daromi, nes jie bus automatizuoti. Pavyzdžiui, jei grįžtume prie ūkininkų pavyzdžio, tai ūkininkas galės dirbti ne laukuose, o viską stebėti iš šono, galbūt net nereikės nuvykti iki savo laukų, nes mašinos pačios viskuo rūpinsis, o ūkininkui reikės tik stebėti darbą. Bet tai nepanaikina ūkininko vaidmens – jis vis tiek bus reikalingas. Vis tiek mums jų reikės, kad turėtume maisto ant savo stalo. Bet pasikeis būdas, kaip ūkininkas ar ūkininkė dirba.
Bus daug tokių pokyčių ir jie mums atlaisvins rankas kitoms veikloms.
– Ar tai reiškia, kad jei po kelerių metų norėsi būti sėkmingu, turi gebėti greitai prisitaikyti prie pokyčių?
– Taip, reikia greitai prisitaikyti prie pokyčių. Bet žinome, kad tam, jog visuomenėje įvyktų pokyčiai, reikia laiko. Taigi svarbu ne tik, kad tu prisitaikytum kaip žmogus, bet kad ir visuomenė prisitaikytų prie pokyčių. Manau, kad tai skirtingose pasaulio dalyse vyks skirtingais tempais.
Baltijos-Skandinavijos regionas ir yra vienas pirmaujančiųjų, kai kalbame apie pokyčius ir prisitaikymą. Bet reikės ne tik pamatyti technologinių pokyčių naudas, bet reikės ir naujų taisyklių, įstatymų, reguliavimų. Jie irgi turės prisitaikyti prie naujos situacijos. Tad tai nėra susiję tu su tavimi, kaip žmogumi, bet turi prie technologinių pokyčių prisitaikyti visa ekosistema.
Tai bus faktorius, dėl kurio sugaišime laiko. Reikės laiko, kol prasidės pokyčiai. Tačiau mums itin svarbu, kad kaip visuomenė, mes gebėtume pasikeisti, būtume nugalėtojais.
– Ar matote ką nors, kas jau dabar stabdo technologinį progresą?
– Reikia žiūrėti iš teisinės perspektyvos. Pats žymiausias pavyzdys, kuris dabar egzistuoja, yra leidimai, kurių mums reikia savaeigiams automobiliams. Tai gali būti automobiliai, kuriais norime važiuoti viešaisiais keliais. Tam reikia ne tik leidimų, bet dar ir pakeisti infrastruktūrą.
Taip pat galime kalbėti dronus. Neseniai pristatėme naują dronų paslaugą – dronai stebi įvairius dalykus. Tam, kad dronai skraidytų, taip pat reikia gauti daug leidimų. Reikia leidimo, kad ant drono galėtum užmontuoti kamerą ir filmuoti. Yra labai daug reguliacinių dalykų.
Taip pat yra ir finansavimo klausimas: kas sumokės už šį progresą? Tarkime, kambaryje yra 5 rinkos žaidėjai. Visi jie iš to gauna naudą, bet kas sumokės už tą naudą? Reikės ir čia laiko, kol rasime atsakymą.
Šioje ekosistemoje visiems reikės rasti savo vaidmenis, kad galėtų vykti progresas. Turėsime dirbti ekosistemoje, kurioje visi turi būti nugalėtojais. Jei ne visi jais bus, tai bus žmonių, kurie blokuos progresą. Kuo greičiau dėl to sutarsime, tuo greičiau rasime sprendimą.
– Tikriausiai tikėtina, kad kai po 5 metų išsikviesiu taksi, atvažiuos ne savaeigis automobilis?
– Po 5 metų tam bus dar per anksti. Galbūt trumpesnės distancijos kelionės jau taip galės vykti. Bet, manau, kad dauguma taksi dar turės vairuotojus.
„Telia“ Švedijoje ir kitose šalyse pradėjo naudoti savaeiges transporto priemones uždarose aplinkose, fabrikuose, kasyklose, kur nėra rizikos, kad žmonės susižeis. Ten tas progresas dar tik prasidėjo.
Kitas žingsnis – transporto priemones išimti iš tų uždarų aplinkų. Dabar dirbame su sunkvežimių įmone, turime 100 metrų maršrutą, kuriuo važiuoja savaeigė transporto priemonė. Tai vis augs į vis didesnes distancijas. Manau, kad galų gale visa kelionė bus automatizuota, bet iki to dar laukia ilgas kelias.
– Dažnai, kai kalbame apie technologinį progresą, įsivaizduoju, kad dėl pokyčių daugiau automatizacijos ir mažiau apmokamų darbininkų. Tuo pačiu metu tie darbuotojai bus aukštesnės kvalifikacijos, bet jų bus mažiau. Tad bus ir ekonominių naudų, bet gali būti ir socialinių minusų. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės neteks darbų, nes žemų pajamų darbų nereikės. Ar sutinkate?
– Nesu tikras dėl to. Visą laiką bus darbų, kurie išnyks, kai vyksta progresas. Bet atsiras ir naujų. Tikrai bus duomenų mokslininkų paklausa. Kai kurie darbai taps lengvesni, nes darbas bus automatizuotas. Tad atsiras galimybė turėti didesnį našumą, turint mažiau įgūdžių, Nes šalia bus įranga, kuri automatiškai darys veiksnus, o žmogui reikės tai stebėti.
Manau, kad išvysime kombinaciją naujų darbų. Svarbu adaptuotis, visą laiką tobulėti, reikia akademinių studijų, kad galėtume išmokti sudėtingesnių techninių dalykų, teisinių dalykų.
Aš esu 5 vaikų tėvas. Matau, kaip jie namuose žaidžia kompiuterinius žaidimus ir man tai kelia šiek tiek nerimo, kad jie per mažai laiko skiria mokslams. Bet iš kitos pusės manau, kad mes auginame kartą, kuri gebės nuotoliniu būdu kontroliuoti įrenginius. Tad svarbu ne tik studijos.
Kalbant šia tema, nėra lengvo atsakymo. Manau, kad atsiras naujų darbų, o dalis senų darbų – išnyks. Atsiras ir dings tiek aukštos kvalifikacijos darbai, tiek žemos.
– Kai kolegei pasakiau, kad darysiu interviu apie tai, kaip technologijos pakeis mūsų gyvenimus, ji manęs paklausė, ar po kelių jos šaldytuvas su ja kalbėsis? Būtent taip kartais žmonės supranta, kaip technologijos pakeis mūsų gyvenimus. Tai ar kalbėsis su mumis šaldytuvai?
– Manau, kad pirmuosius bandymus su kalbančiu šaldytuvu mes darėme devyniasdešimtaisiais (juokiasi – aut. past). Bet tai buvo labiau būdas, parodantis, ką galima nuveikti su internetu. Tai netapo sėkmingu produktu. Manau, kad svarbu yra ne su mumis kalbantis šaldytuvas. Aš namuose turi durų spyną, kuri su manimi kalba. Manau, kad komunikacija balsu yra įmanoma, bet svarbiau suprasti, kad ateityje šaldytuvas galės tau pasakyti, kas yra jo viduje. Tad, kai apsipirksite ar užsisakysite maistą internetu, nereikės eiti iki šaldytuvo, kad žinotume, ko jame yra. Ta informacija galės būti pateikta balsu ar kaip sąrašas. Tai taip pat pavyzdys, kaip automatizacija palengvins mūsų gyvenimus. Tau nereikia pačiam pasižiūrėti, ką tiksliai turi šaldytuve, kiek kokių produktų likę, nereikės pačiam žiūrėti, kada produktas suges. Kalbėjimas ne esmė, esmė yra kaip automatizacija padarys mūsų gyvenimą lengvesniu.
– Įsivaizduokime, kad nuo šio momento nebevyksta joks technologinis progresas. Koks būtų mūsų gyvenimas? Ką, mums kaip žmonijai, reikštų tokia technologinė stagnacija?
– Būtų tikra katastrofa, jei įvyktų stagnacija. Naujos technologijos mums leidžia dalykus daryti efektyviau, ypač žiūrint iš tvarumo perspektyvos. Yra tyrimų, kurie parodo, kad naujosios technologijos yra vienintelis kelias, kaip mes galime įgyvendinti Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos tikslus. Jei nevyks technologiniai pokyčiai, tuomet mums teks radikaliai pakeisti savo gyvenimo būdą. Technologijos mums leidžia suvartoti mažiau energijos, nei prieš tai buvusios kartos.
Technologijos turi tobulėti ir dėl mūsų saugumo. Yra labai svarbu, kaip mes elgiamės su savo duomenimis, kaip rūpinamės jų saugumu. Jei sustotų technologinis progresas, bet nesustotų kibernetinių nusikaltėlių progresas, tuomet būtų labai blogai. Mes turime visada tobulėti, kad viena koja lenktume blogiukus.