„Per kelerius metus Lietuva padarė milžinišką pažangą gyvybės mokslų srityje. Investicijos į mokslinę infrastruktūrą, mūsų mokslininkų tarptautiniu mastu pripažįstami atradimai ir sėkminga verslo įmonių plėtra rodo, kad esame teisingame pažangos kelyje.
Tikimės, kad ketvirtą kartą organizuojamas forumas „Life Sciences Baltics“ dar labiau garsins Lietuvos kaip gyvybės mokslų šalies vardą ir prisidės prie Lietuvos gyvybės mokslo įmonių ir mokslo sėkmės. Laukiame forumo dalyvių net iš 30 šalių“, – sako Daina Kleponė, forumą organizuojančios „Verslios Lietuvos“ generalinė direktorė.
Pagrindinis dėmesys – tarptautinėms verslo ir mokslo partnerystėms
Forumą „Life Sciences Baltics“ sudaro tarptautinė mokslinė konferencija, gyvybės mokslų sektoriaus paroda, verslo susitikimai ir startuolių mokymų sesija. Į parodą, kurioje savo produktus ir paslaugas pristatys beveik 70 įmonių ir organizacijų, lankytojai kviečiami nemokamai.
Planuojama, kad šiemet į Vilnių atvyks Japonijos, Izraelio, Jungtinės Karalystės, Kinijos, Vokietijos, Švedijos, Austrijos, Belgijos, Danijos, Latvijos, Estijos mokslo, verslo ir vyriausybinės delegacijos. Lietuvos gyvybės mokslų įmonės, mokslų centrai ir universitetai turės galimybę susitikti su tarptautinių bendrovių ir universitetų atstovais aptarti bendradarbiavimo galimybes.
„Lietuvos gyvybės mokslų įmonių eksportas per septynerius metus išaugo beveik tris kartus. Sukviesdami į Lietuvą daugybę potencialių verslo partnerių, siekiame sudaryti verslui galimybes dar sparčiau atverti kelius į užsienio rinkas. Jau dabar sektoriaus produkcija vertinama tokiose aukštųjų technologijų šalyse kaip JAV, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Vokietija, tad turime išnaudoti šį potencialą“, – sakė D. Kleponė.
Tarp „Life Sciences Baltics“ dalyvausiančių įmonių yra tarptautinė klinikinių tyrimų bendrovė „Clintec“, „Intertek Pharmaceutical Services“, padedanti verslui vystyti biofarmacinius vaistus, viena didžiausių Baltijos ir Šiaurės šalyse klinikinius tyrimus organizuojančių bendrovių „Medfiles“, pramoninės biotechnologijos milžinė iš Japonijos „Asahi Kasei Bioprocess“, farmacinių ir biofaramcinių produktų tiekėja „Citoxlab“, Japonijos maisto ir cheminių produktų korporacija „Ajinomoto“, pasaulinės farmacijos kompanijai „Amerisource Bergen“ priklausanti logistikos grupė „World Courier“ ir kitos.
Specialus dėmesys bus skiriamas gyvybės mokslų startuoliams iš Baltijos ir aplinkinių šalių. „Versli Lietuva“ kartu su „Johnson & Johnson Innovation“, kartu su „Versli Lietuva“ organizuoja dviejų dienų specializuotus mokymus gyvybės mokslų startuoliams, po kurių 10 geriausių startuolių savo produktus arba jų prototipus pristatys užsienio investuotojams.
Forume lankysis garsių JAV, Vokietijos, Belgijos, Ispanijos, Izraelio, Estijos, Jungtinės Karalystės universitetų mokslininkai. Iš viso „Life Sciences Baltics“ forume viešės apie 1,5 tūkst. biotechnologijų, farmacijos ir medicininių prietaisų ir kitų sričių ekspertų.
Pranešimuose – nuo genetinių ligų iki personalizuotos medicinos
Šių metų „Life Sciences Baltics“ mokslinėje konferencijoje dėmesys kryps į aktualiausias inovacijas ir technologijas tyrimuose, kurie skirti gerinti žmogaus sveikatą, palengvinti būklę, efektyviau diagnozuoti ir gydyti.
Forumą rugsėjo 26 d. atidarys Nobelio premijos laureato Briano Kobilkos pranešimas. 2012 m. Stanfordo universiteto profesorius buvo pagerbtas Nobelio premija chemijos srityje už receptorių, sujungtų su G baltymu (angl. G-protein-coupled receptors, GPCR), tyrimus. Jo darbo dėka buvo atrasta viena didžiausių baltymų grupių žmogaus organizme, o atkurta receptorių, sujungtų su G baltymu, erdvinė struktūra atveria farmacijos kompanijos galimybes kurti efektyvesnius vaistus.
Daugiau nei 60 įvairių sričių pranešėjai kalbės genetinių ligų, imunonkologijos, 3D spausdinimo technologijos ir lazerių pritaikymo medicinoje, kamieninių ląstelių, personalizuotos medicinos ir skaitmeninės sveikatos temomis.
Tarp jų – pasaulinė ortopedijos žvaigždė, Japonijos Hirošimos universiteto prezidentas Mitsuo Ochi, sugalvojęs ypatingą techniką, kaip atkurti pažeistą kelio kremzlę. Norėdamas atlikti kuo mažiau invazinę procedūrą pacientui, profesorius nusprendė naudoti magnetą ir taip kontroliuoti procedūros eigą. Nuo 2013 m. Japonijoje ši kelio sąnario chirurginė operacija atliekama valstybinio sveiktos draudimo lėšomis.
Airijos patirtimi plėtojant pasaulinio lygio mokslinių tyrimų centrus ir universitetus dalysis Airijos vyriausybės vyriausiasis patarėjas mokslo klausimais profesorius Markas Fergusonas. Vienos didžiausių pasaulyje programinės įrangos kompanijų SAP atstovas, daktaras Clemensas Suteras-Crazzolara pasakos apie tai, kaip naudodamos skaitmenines technologijas organizacijos gali pagerinti pacientų būklę. Tarp pagrindinių konferencijos pranešėjų yra ir Vilniaus universiteto Biotechnologijų instituto vadovas Saulius Klimašauskas, kurio tyrimų lauke – žmogaus ląstelėse vykstantys epigenetiniai reiškiniai.
Savo tyrimų rezultatais tiriant genetinius veiksnius, kurie lemia sunkias vaikų ir suaugusiųjų ligas, pristatys ir daktaras Hakonas Hakonarsonas iš Filadelfijos vaikų ligoninės tyrimų instituto. Jis vadovauja tyrimui, kurio tikslas – surinkti 100 tūkst. vaikų DNR tam, kad būtų galima ištirti priežastis ir užkirsti kelią plačiai paplitusioms sveikatos problemoms, įskaitant apsigimimus, širdies ligas, nutukimus.
Į Vilnių atvyks ir garsus kamieninių ląstelių tyrėjas Irwingas Weissmanas. Stanfordo universiteto Medicinos mokyklos profesorius yra pirmasis pasaulyje mokslininkas, sugebėjęs izoliuoti bet kurios rūšies kamieninę ląstelę bet kuriame gyvame organizme. Jis gilinasi į galimybes persodinti žmogaus imuninę sistemą taip, kaip dabar vyksta širdies ar kepenų transplantacijos.
Daugiau informacijos apie forumą „Life Sciences Baltics:: www.lsb2018.com