„Inovacijos mane visuomet žavėjo dėl to, kad jose susikerta mokslo technologinė pažanga ir visuomenės poreikiai. Inovacijos nėra vien tik konkreti technologinė naujovė – jos turi svarbių ekonominių ir socialinių implikacijų, prie kurių žmonės turi adaptuotis. Domėtis šiais klausimais pradėjau dar dirbdamas TNO, didelėje Nyderlandų tyrimų organizacijoje, siekiančioje nutiesti tiltus tarp visuomenės ir universitetų bei juose gimstančių inovacijų. Dabar šias žinias taikau konsultuodamas viešojo ir privataus sektoriaus organizacijas – kartu su CIVITTA ir „Startup Division” įgyvendiname daug projektų, tiesiogiai susijusių su ateities inovacijomis, skaitmenizavimu, mokslo ir visuomenės dialogo skatinimu”, – pasakoja jis.

Bandant prognozuoti, kaip gyvensime ateityje, dažnai analizuojamos didžiosios tendencijos (angl. megatrends) ir stebima, kas įgalina technologinius pokyčius, kas tampa jų varomosiomis jėgomis ir kokios, dažnai nenumatytos pasekmės atsiranda jiems sąveikaujant su socialiniais veiksniais. Tokių tendencijų išplėtota nemažai.

„Šiandien daug kalbama apie visaapimančią kompiuteriją (angl. ubiquitous computing) – kompiuteriai tampa tokiais mažais ir visur integruotais, kad mes jų nebepastebime. Didžiąją dalį mums reikalingų duomenų nešiojame išmaniajame telefone kišenėje, eidami gatve su mažytėmis belaidėmis ausinėmis; mūsų automobilis gali su mumis kalbėti, visur integruota daugybė išmaniųjų jutiklių, matuojančių įvairius gyvenimo parametrus. Išmanieji namai patys reguliuoja temperatūrą, atsiranda prakaito sensorius turinčių rūbų. „Išmanu” darosi viskas – miestai, transporto sistemos, baldai ir kartais – gana kvaili dalykai, pavyzdžiui, skrudintuvės ir vibratoriai. Visos šios išmanios technologijos renka didžiulius kiekius duomenų, į kurių panaudojimą mes dažnai net nesigiliname – taigi, mums įprastas privatumas ir asmeninių duomenų saugumas tampa vis labiau miglotu”, – teigia S. van der Molen.

Kas nutinka, kai tokio masto technologiniai pokyčiai susiduria su socialiniais veiksniais? Gimsta kitos didžiosios tendencijos – pavyzdžiui, visuomenių fragmentacija. Pasak S. van der Molen, dar visai neseniai žmones vienijo, apibrėžė ir nuo kitų skyrė nacionalinių valstybių sienos ir nacionalinis identitetas. Šiandien mes visi priklausome neapibrėžtam skaičiui virtualių globalių bendruomenių, kurios kuriasi pomėgių, vertybių, politinių pažiūrų, problemų, seksualumo ir kitais pagrindais. Šios bendruomenės neturi sienų ir ribų – jas įgalina tas pats nepastebimas, visaapimantis interneto ryšys ir kompiuterija.

„Per ateinančius kelis dešimtmečius mūsų gyvenimas neabejotinai taps patogesniu, labiau skaitmenizuotu, greitesniu, o dirbtinio intelekto ir virtualios realybės įsigalėjimas leis peržengti įprastas patyrimo ribas. Kita vertus, neišvengsime ir neigiamų pasekmių – privatumo ir asmeninių duomenų saugumo ribos nyksta, mūsų naudojami išmanieji įrenginiai gali būti lengvai „nulaužiami” programišių, turime vis mažiau galimybių „atsijungti” nuo pasaulinio tinklo.

Net jei išsiregistruosite iš „Facebook“, negalite būti tikri, kad nebūsite vienaip ar kitaip sekami – tą užtikrina begalė slapukų ir tai, jog dauguma mūsų artimų draugų ir pažįstamų toliau naudosis šiais tinklais. Virtuali realybė taip pat atneša savų grėsmių, trindama ribas tarp to, kas realu ir ne. Ar „Fortnite“, vaikų ir paauglių tarpe itin populiarus žaidimas, yra tik virtualus žaidimas? Jiems jis jau tapęs realybe, kurioje praleidžiama labai daug valandų, tie vaikai pasirengę išleisti realius pinigus virtualiems kostiumams pirkti”, – atkreipia dėmesį S. van der Molen.

Technologinė pažanga neišvengiamai atneša neigiamų šalutinių reiškinių, bet ar tai reiškia, kad kurdami inovacijas kažką darome ne taip? Dažnai girdime politinių aktyvistų, nuomonės formuotojų, dalies mokslininkų raginimus imtis veiksmų ir stabdyti tam tikras didžiąsias tendencijas, pavyzdžiui, itin sparčią urbanizaciją, tuo pačiu mažinant su tuo susijusių grėsmių – nevaldomo užkrečiamųjų ligų plitimo, terorizmo, nusikalstamumo, taršos – augimą.

„Nors COVID-19 plitimas akivaizdžiai parodė, kokia yra tankaus gyvenimo kaina, miestuose kuriasi daug žmones viliojančių galimybių, tad urbanizacijos nesustabdysime. Kaip ir skaitmenizacijos ar virtualios realybės įsigalėjimo. Tačiau technologinė pažanga nebūtinai turi būti nekontroliuojama – kaip visuomenė, galime pasirinkti sąmoningai didinti savo pilietinį įsitraukimą. Neturėtume atsakomybės už inovacijų plėtrą palikti saujelei mokslo, verslo ir politikos atstovų – žmonės turi savų interesų ir galbūt siekia naudos.

Kaip galime įsitraukti? Pirmiausia – reikalauti informacijos apie tai, kokius duomenis tam tikra technologija renka, kas juos valdys ir kam jie bus naudojami. Lengva demonizuoti „Yandex“ dėl sąsajų su Rusija, tačiau ar tikrai žinome, kaip ir kam naudojami „Uber“ ir „Bolt“ surenkami duomenys? Vilniuje jau yra įmontuota kamerų su jutikliais, galinčiais stebėti praeivius ir jų emocijas – kiek vilniečių buvo apie tai informuoti arba dalyvavo priimant sprendimus?” – pasakoja S. van der Molen.

Inovacijų eksperto nuomone, jokia technologija nėra neutrali, tad labai svarbus mokslo bendruomenės sąmoningumas – nusimesti atsakomybę už galimas socialines pasekmes teisinantis moksliniu smalsumu yra neetiška. Nenuostabu, kad bandymų mažinti atotrūkį tarp mokslo ir visuomenės – apstu, o ES sukurta viena didžiausių pasaulyje mokslo tyrimus finansuojančių programų Horizon2020 į savo veiklą įtraukė „atsakingų tyrimų ir inovacijų“ terminą.

„Vienas iš „Startup Division“ įgyvendinamų projektų, HubIT, to ir siekia – skatinti dialogą ir gerosios patirties perėmimą tarp IT kūrėjų, mokslo ir tyrimų institucijų, bei platesnės visuomenės – vartotojų, piliečių, nevyriausybinių organizacijų. Tarp IT ir STEM mokslų atstovų ir socialinių mokslų atstovų turėtų virti nuolatinė diskusija, kitaip išankstinės socialinės nuostatos, kuriomis dažnai nesąmoningai operuojame kasdieniame gyvenime, bus integruotos į technologines naujoves“, – pabrėžia S. van der Molen.

S. van der Molen ir daugiau nei 120 ekspertų savo patirtimi dalinsis LOGIN konferencijoje rugsėjo 24-25 d., visą pranešėjų sąrašą galite rasti https://login.lt/speakers/

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)