Statistikos departamento duomenimis, skirtinguose Lietuvos miestuose kainos skiriasi net dvigubai, tačiau ekspertai primena, kad taupant šioje srityje galima prisidaryti rimtų problemų.
Kaip skelbia Statistikos departamentas, Lietuvoje vidutinė kaina už vieną helio plombą 2014 m. buvo 34,04 eur., o šiemet ji siekia jau 37,83 eur. Lyginant su 2013 m., šios paslaugos kaina pakilo 13,1 proc.
Tuo tarpu kainos skirtinguose Lietuvos miestuose kai kam gali sukelti nuostabą. Vilniuje vidutiniškai helio plomba kainuoja 52,30 eur., tuo tarpu Kėdainiuose kaina daugiau nei dvigubai mažesnė ir siekia 25,39 eur.
Atsitiktinai pasirinkus odontologijos klinikas įvairiuose Lietuvos miestuose ir palyginus jų paslaugų kainas, galima pastebėti, kad kainos išties skiriasi, tačiau daugiau tai priklauso ne nuo miesto, o nuo klinikos, kurią pasirinksite. Pigių odontologijos klinikų galima rasti ir didmiesčiuose, ir mažesniuose miestuose.
Kainos skiriasi, bet tai dar ne viskas
Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos direktorė prof. Alina Pūrienė pripažįsta, kad odontologijos paslaugų kainos iš tiesų skiriasi ir tai lemia eilė faktorių.
„Pirmiausia, kaina priklauso nuo gydomosios medžiagos kokybės. Tik atrodo, kad helio plombos yra vienodos arba balinimas vienodai atliekamas, iš tiesų galimi dideli medžiagų kokybės, gydymo metodų ir kainų skirtumai.
Antra, gydymo kainą lemia profesionalo, kuris dirba, išsilavinimas. Kaip žinia, dabar dantis balina vos ne kas nori ir kaip nori. Kokybė tiesiogiai priklauso nuo gydančio gydytojo kvalifikacijos, tai yra nuo jo mokslo, taip pat podiplominių studijų trukmės. Aukšto lygio specialisto darbas yra kainos sudedamoji dalis.
Pasak pašnekovės, vien galvojant apie kainą ir stengiantis sutaupyti, galima sulaukti ir liūdnų pasekmių, ypač, kai kalbama apie dantų balinimą.
„Balinimo būdų ir aparatų yra įvairiausių. Tų aparatų ir balinimo medžiagų kaina lemia didelę dantų balinimo kainos dalį. Renkantis pigiausią būdą galima ir apsigauti, nes nekokybiško balinimo grėsmės yra nemažos. Iki šiol retsykiais naudojamos uždraustos Lietuvoje balinimo medžiagos, kurios, nors balina efektyviai, yra žalingos danties audiniams.
Kalbant apie helio plombas, A. Pūrienė sako, kad pigesnės plombos nekelia tokių didelių grėsmių kaip pigus balinimas.
„Helio plomba, čia kaip mašiną nusipirkti, galite pigią, galite brangią. Žiūrint, kokiomis medžiagomis tai yra daroma, ar plomba visai mažytė, o gali būti viso danties atstatymas.
Pagaliau, yra plombos, kurios gaminamos trečiosiose šalyse yra ir žinomų gamintojų plombos, kurios turi tam tikrą savo kainą dėl patikimumo ir žinomumo. Šie veiksniai ir sudaro kainų skirtumus“, – sako gydytoja.
Gali prakišti kiniškus implantus
„Pavyzdžiui, Lietuvos rinkoje yra naudojama apie 20 rūšių skirtingų dantų implantų sistemų, bet žmonės lygina implantus tiesiog kaip implantus. Vienoje klinikoje implantas 300 eur., kitoje – 800 eur. Ir jie galvoja, kad tai yra adekvatūs produktai. Bet taip nėra, nes vienas gali būti pagamintas Kinijoje, kitas – Šveicarijoje.
Kaina skiriasi, nes vieni gamintojai investuoja į klinikinius tyrimus, naujas technologijas, naudoja kokybiškas žaliavas, o kiti tiesiog plagijuoja jau sukurtus produktus, naudodami pigias technologijas ir medžiagas.
Galutinę implanto kainą jie sumažina, tačiau negali užtikrinti originalo kokybės. Ne mažiau svarbi implantacijos kainos sudedamoji yra gydančio gydytojo paslauga. Kaina priklauso nuo jo kvalifikacijos ir patirties, o pacientai to paprastai neįvertina.
Patarimas būtų toks, jei implantas kainuoja 300 eur., reikėtų pasiteirauti, koks tai gamintojas, kiek metų tas implantas gaminamas, kokios yra garantijos, ar jo sudėtyje nėra toksiškų junginių.
Pašnekovės teigimu tai, kad mažesniuose miestuose yra pigiau – logiška, nes ten mažesnės ir žmonių pajamos, be to, pigiau kainuoja nuomotis patalpas.
„Klinikos rajonuose gali sau leisti sumažinti kainas. Mieste yra visiškai kas kita. Mieste ir nuomos mokesčiai yra didesni, ir pragyvenimas brangesnis, automatiškai ir paslaugos yra brangesnės“, – sako M. Nakaitė.
M. Nakaitės teigimu, odontologijos paslaugų kainos priklauso ir nuo klinikos investicijų į kvalifikuotus specialistus ir pažangias technologijas.
„Nereikėtų tikėtis, kad tik ką studijas baigęs odontologas turės tokią patirtį, kaip 10 ir daugiau metų dirbantis specialistas. Natūralu, kad ir atlygis už suteiktas paslaugas skiriasi. Šiuolaikinės technologijos suteikia gydytojams galimybę ne tik kokybiškai gydyti, bet svarbiausia tiksliai ir laiku diagnozuoti“, – sako M. Nakaitė.
Papasakojus pašnekovei apie atvejį, kai pigioje klinikoje besigydžiusiai merginai buvo užplombuota cista, o uždegimui nepraėjus, dantis buvo pašalintas , M. Nakaitė visiškai nenustebo.
„Dažniausiai tokie dalykai nutinka ne dėl gydančio gydytojo kaltės, o tiesiog todėl, kad gydytojas neturi galimybių tiksliai diagnozuoti ir pastebėti tai, kas nematoma plika akimi. Tai dar vienas pavyzdys, kodėl ilgalaikėje perspektyvoje brangesnis odontologinis gydymas atsiperka dažniau, nei pigesnis“, – sako M. Nakaitė.
Pasak pašnekovės, į jų kliniką kreipiasi ne vienas pacientas, kuris kažkur pigiai gydėsi dantis, o praėjus tam tikram laikui išaiškėja, kad specialistams tenka jį gydyti iš naujo.
„Nesakau, kad nėra gydytojų, kurie suteiks kokybiškas paslaugas nebrangiai, bet paprastai, jei kaina yra ženkliai pigesnė nei aukštesnio lygio klinikose, signalas, kad kažkas gali būti ne taip. Skubią pagalbą įmanoma pacientams suteikti ir sąlyginai nebrangiai, tačiau užtikrinti, kad rezultatas bus ilgalaikis, sunku.
Pašnekovė priduria, kad daugiausiai žmonės sutaupys reguliariai tikrindamiesi dantis, tą reiktų daryti bent kartą metuose: „Reguliarūs profilaktiniai vizitai pas odontologą padeda išvengti sunkių ligų ir brangaus jų gydymo, kai bėdos jau būna įsisenėjusios.“
Siūlo susirasti mylimą gydytoją
„Pirmiausia, tarp paciento ir daktaro turi būti ryšys, abipusis pasitikėjimas. Svarbi kaina, bet reikėtų eiti gydytis ten, kur žinai, kad tau padarys gerai, eiti gydytis kur ėjo tėvai, giminės, pažįstami, kurie žino, kaip dirba gydytojas, kaip jis elgiasi“, – sako A. Pūrienė.
Be to, gydytoja pataria žmonėms nelakstyti po skirtingas klinikas net jei gydytojas odontologas padarė klaidų taisydamas dantis, grįžti pas tą patį gydytoją ir aiškintis, kaip galima būtų viską sutvarkyti, pataisyti. Nereikia bijoti, ar nedrįsti klausti gydytojo patarimų, reikėtų kartu spręsti visus nesusipratimus.
„Jeigu pergyvena pacientas dėl gydymo, kuris neatitiko jo lūkesčius, lygiai taip pat pergyvena ir gydytojas, jeigu kažkas neišėjo“, – pataria A. Pūrienė.