Galimybę apsipirkti internetu siūlantys rinkos žaidėjai deda pastangas, kad apsipirkimas internetu taptų kuo paprastesnis, saugesnis ir net malonesnis. Po kaulelį narstomi mūsų įpročiai, baimės, pasaulinės tendencijos ir kaimyninių šalių praktika. Tad ir į mūsų kasdienybę vis labiau įsiskverbiantys mobilieji įrenginiai tampa vienu iš e. komercijos specialistų taikinių.
Apsipirkti telefonu ar planšete leidžiančios mobiliosios programėlės nėra dažnas svečias Lietuvos gyventojo išmaniajame įrenginyje. Tačiau pasak šią inovaciją siūlančių internetinės prekybos bendrovių, ateityje ji turėtų sudominti vis daugiau gyventojų. Vis dėlto e. komercijos ekspertai tokiu optimizmu netrykšta.
Apsiperka net migdydami vaikus
Vienas įtakingiausių Lietuvos internetinės prekybos rinkos žaidėjų Pigu.lt suteikia tokią galimybę - savo mobiliąją programėlę kompanija pristatė dar 2012 metais. Ir pasak jos rinkodaros vadovės Giedrės Vilkės, bendrovės sprendimas pasiteisino. Apsipirkimas per mobiliuosius įrenginius sparčiai skinasi kelią: naudodamiesi planšete ar mobiliuoju telefonu, įmonės duomenimis, prekių ieško 27 proc. vartotojų, o vos per vienerius metus prekyba per mobiliuosius įrenginius šoktelėjo 4 kartus.
„Didžioji dalis pirkėjų, kurie naudojasi mobiliaisiais įrenginiais ieškant ir perkant prekes internetu, – jaunos moterys (65 proc.), dažniausiai perkančios vakarais. Klientų telefoninė apklausa atskleidė, kad apsipirkimui jos laiką išnaudoja migdydamos vaikus“, - teigia G. Vilkė.
Pašnekovės aiškinimu, apsipirkdami per mobiliuosius įrenginius, klientai dažniausiai renkasi pigesnes ir kasdienio vartojimo prekes. Populiariausios prekės – kosmetika, vaikų ir buitinės prekės. Tuo tarpu kompiuteriu apžiūrimos didesnės ir brangesnės prekės, pvz., elektroninė ir buitinė technika.
„Vartotojams nebeužtenka pasiūlyti patogaus ir greito apsipirkimo interneto svetainėje. E. parduotuvės, norėdamos neatsilikti nuo besikeičiančios pirkėjų elgsenos, o kartu ir diktuoti tendencijas, privalo investuoti į mobiliąsias technologijas. <...> Kuo patogesnė ir paprastesnė programėlė, tuo daugiau pirkėjų prekybos centrą perkels į savo telefoną. Būtent todėl mobiliųjų parduotuvių kokybė ir patrauklumas vartotojams gali lemti, ar Lietuva pasivys Vakarų Europą m. prekybos apimtimis. Žvelgiant į priekį, e. prekybos verslui dabar svarbu rūpintis mobiliųjų parduotuvių „interjeru”, prekių išdėstymu, asortimentu, aptarnavimo kokybe ir greičiu. Prognozuojame, kad kitais metais pirkėjai dar aktyviau ieškos patrauklios vietos greitai apsipirkti ir prioritetą vis daugiau jų teiks į kišenę telpantiems prekybos centrams. Tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje“, - sako G. Vilkė.
Maisto prekės telefonu: įtakos turi sezoniškumas
Klientus galimybe patogiai apsipirkti mobiliuoju telefonu ar planšete taip pat viliojanti maisto prekių ir kasdienių prekių vežėja „Barbora“ tvirtina, kad nors jos mobilioji programėlė rinkai pristatyta tik kiek daugiau nei prieš metus, tai jau spėjo pakoreguoti klientų įpročius – 2015 m. gegužę, per metus jos vartotojų skaičius išaugo perpus.
„Apie 25 proc. pirkimų yra atliekami mobiliaisiais įrenginiais. Ši dalis nuolat auga organiškai, be to matome, kad galimybė pirkti mobiliaisiais įrenginiais tampa ypač populiari tam tikru metų laiku, pavyzdžiui, atostogų metu. Vasarą perkančiųjų mobiliosios programėlės pagalba skaičius paprastai išauga 7-10 proc., o šią vasarą, ypač savaitgaliais, užsakymų mobiliaisiais įrenginiais skaičius beveik buvo susilyginęs su užsakymais daromais kompiuteriu“, - tikina bendrovės direktorius Tomas Kibildis.
Kalbėdamas apie mobiliųjų pirkėjų įpročius T. Kibildis išskiria kiek didesnį prekių krepšelį nei apsiperkančiųjų kompiuteriu. Tačiau laiko požiūriu, vartotojai abiem atvejais užtrunka praktiškai tiek pat. Įgudęs vartotojas, anot pašnekovo, internetinėje maisto prekių parduotuvėje apsiperka per maždaug 15 minučių ir sutaupo iki 1,5 val. laiko lyginant su apsipirkimu įprastose parduotuvėse.
„2015 m. tyrimai rodo, kad šalyse, kur elektroninė prekyba vystoma jau daugiau nei dešimtmetį – Italijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje – mobiliaisias įrenginiais atliekama 22-30 proc. pirkimų. „Barboros“ pirkėjų duomenys yra panašūs. Palyginimui, Lenkijoje mobilieji įrenginiai užima tik kiek daugiau nei 8 proc. elektroninės prekybos rinkos. Nemanau, kad per artimiausius 5-erius metus ji visai išstumtų įprastus kompiuterius – dauguma vartotojų įrenginį renkasi priklausomai nuo to, kaip jiems yra patogiau tą akimirką. Tačiau, be abejo, mobilieji įrenginiai jau tapo svarbia alternatyva, kurios įtaka e. komercijai ateityje tik augs“, - sako jis.
Lietuvos paštas: pirkėjai nepatiklūs
LP EXPRESS prekės ženklą valdančios įmonės vadovas Juozas Buitkus pastebi, kad apskirtai Lietuvos gyventojai kol kas anaiptol negali prilygti Vakarų Europos valstybių gyventojų pomėgiui apsipirkti per mobiliuosius įrenginius.
„Skaičiuojama, kad Europos Sąjungoje 57 proc. gyventojų naudojasi mobiliaisiais įrenginiais, siekdami patenkinti savo interneto vartojimo poreikius. Tačiau Lietuvoje tai daro tik 38 proc. interneto vartotojų. „Eurostat“ duomenimis, šiuo rodikliu mes kol kas prilygstame Bulgarijai (38 proc.), Italijai (26 proc.), Rumunijai (38 proc.). Tad nenuostabu, kad Lietuvoje kas antras (48 proc.) internetu apsiperkančių vartotojų tai vis dar daro stacionariu kompiuteriu, 69 proc. nešiojamu kompiuteriu, o išmaniuoju telefonu tik 28 proc., planšete – 14 proc.“, - dėsto J. Buitkus.
Gyventojus imliau apsipirkinėti mobiliaisiais įrenginiais, pasak J. Buitkaus, kol kas stabdo nepatiklumas, o internetinės prekybos rinkos žaidėjai taip pat atsargūs – pasiūlyti mobiliąją programėlę savo pirkėjams išdrįsta vos keletas.
„Praėjusiais metais ES gyventojai, pripažino, kad jei ir vengia pirkti internetu, tai dėl saugumo (27 proc.). Taip pat nemažai jų baiminasi, kad gali kilti keblumų grąžinant pirkinius (19 proc.), o 18 proc. pripažino, kad internetinėmis parduotuvėmis naudotis tiesiog nemoka. Mūsų atliekama e. komercijos rinkos stebėsena patvirtina, kad panašios baimės vyrauja ir Lietuvoje. Sąlyginai žemas pirkėjų įsitraukimas liudija, kad pirkimas internetu mums dar primena džiungles, esame kaustomi baimės apsipirkti elektroninėje erdvėje ir mieliau renkamės prekybos centrą“, - teigia pašnekovas.
Mobilioji programėlė – tik tam tikroms prekių grupėms
Internetinės prekybos ekspertas Vytautas Vorobjovas tvirtina, kad mobiliosios programėlės iš esmės kol kas pateisina pirmojo būtinumo prekių pardavėjų lūkesčius (pvz., maisto prekių) arba tų, kurie klientams siūlo itin platų prekių asortimentą (pvz., Amazon.lt).
„Visiems kitiems pardavėjams visiškai pakanka gerai prie mobiliųjų įrenginių prisitaikančių tinklapių. Pagaliau tereikia pažiūrėti iš vartotojo pusės - nėra jokios prasmės instaliuoti programėlę pardavėjo, pas kurį perki 1-2 kartus per metus. <...> Aš nesureikšminčiau pirkimo iš mobilių įrenginių kaip kažkokio atskiro ir ypatingo komercinio proceso. Tai yra tik dar vienas įrenginių tipas, kuriam reikia pritaikyti savo tinklapį ir tiek. Nei prekė, nei pardavėjo verslo strategija ir infrastruktūra nuo įrenginio nesikeičia“, - DELFI aiškino V. Vorobjovas.
Anot jo, dažnu atveju vartotojai paprasčiau per mobilųjį įrenginį mėgsta išsitirti pasiūlą, o patį pirkimą pasirenka atlikti naudodamiesi kompiuteriu.