Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas Šarūnas Prieskienis sako, kad šiluma pagaminta iš elektros yra pati brangiausia, ji atsieis maždaug 2,5 – 3 kartus brangiau nei šildymas dujomis.
Tiksliai paskaičiuoti, kiek kainuotų šildymas yra sudėtinga, tai priklauso nuo daugybės faktorių. Bet naudojant paprastą elektrinį šildytuvą gana šaltam 80 kv.m. butui sušildyti nuo 15 iki 20 laipsnių per sezoną papildomai atsieitų apie 600 eurų.
Kokie būna šildytuvai?
UAB „Vilpra“ projektų vadovas Žydrūnas Čereška DELFI aiškina, kad elektriniai šildytuvai pagal šildymo būdą skirstomi į spindulinius, konvekcinius ir su priverstiniu oro judėjimu.
Spinduliniai – šilumą spinduliuoja nuo įšilusio paviršiaus ploto, pavyzdžiui, tepaliniai radiatoriai, grindų šildymo kilimėliai, infraraudonųjų spindulių, spinduliuojant į tam tikrą plotą ir kūnus.
Konvekciniai – sudaro natūralų oro judėjimą, šiltas oras juda patraukdamas vėsesnį orą į šildymo kamerą, kurioje kaitinimo elementai sušildo orą ir taip oras juda natūraliu būdu tolygiai pasiskirstydamas patalpoje.
Patį paprasčiausią ventiliatorinį šildytuvą Lietuvos prekybos centruose galima nusipirkti ir už kiek daugiau nei 10 eur., tuo tarpu brangesni, galingesni, didesnį plotą galintys apšildyti ir įvairių papildomų funkcijų turintys šildytuvai gali kainuoti ir virš 200 eur.
Anot Ž. Čereškos, geriausia bute naudoti saugų elektrinį šildytuvą, o senesnės statybos butuose dažnai vasarą reikia ir vėsinimo, tai tiktų oras/oras šilumos siurblys – kondicionierius, kuris gali tiek šildyti tiek šaldyti.
„Norint pigiai šildytis elektra reiktų pasirinkti šilumos siurblį oras/oras, su juo būtų vidutiniškai iki 3,5 kartų pigiau šildytis nei su paprastais elektriniais šildytuvais. Aišku šilumos siurbliai brangesni už paprastus šildytuvus, tačiau jei tai pagrindinis būdas šildymui, jie tikrai atsiperka“, – sako Ž. Čereška.
Pigiausią šilumos siurblį oras/oras galima nusipirkti už maždaug 600 eurų, tuo tarpu brangesni jau kainuoja ir virš keleto tūkstančių eurų.
Ž. Čereška priduria, kad reiktų nepamiršti, jog tiesioginio šildymo šildytuvai dažniausiai sausina orą, kai kurie net dalinai degina, tokiu atveju reiktų pagalvoti ir apie oro drėkinimą.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė Daina Švėgždaitė sako, kad šaltuoju metų laikotarpiu oro temperatūra gyvenamosiose patalpose turėtų siekti 18–22 laipsnius šilumos, o santykinė oro drėgmė – 35–60 proc. Tualeto ir vonios kambariuose oro temperatūra turėtų būti kiek didesnė – siekti 20–23 laipsnius, rašoma Įmonės „Warranty Expert“ pranešime žiniasklaidai.
„Kai centralizuoto šildymo butuose tokios temperatūros nepasiekiama ir gyventojai naudoja šildytuvus, oras patalpose darosi sausesnis, tai nėra naudinga sveikatai. Todėl patalpas reikėtų vėdinti, o kad jos neatšaltų, langus reikėtų atidaryti plačiai, bet trumpai“, – pataria D. Švėgždaitė.
Užsidegti negresia
Jei baiminatės, kad elektrinis šildytuvas gali sukelti gaisrą, Valstybinio priešgaisrinio priežiūros skyriaus Prevencinės veikos poskyrio vyresnioji inspektorė Asta Baniusevičienė ramina, kad elektrinis šildytuvas nėra daug pavojingesnis už kitus elektros prietaisus, jei juo naudojatės tinkamai.
Pašnekovė pabrėžia, kad tvarkingi prietaisai nepadės, jei žmonės elgsis neatsakingai. Pavyzdžiui, net ir ant tepalinių šildytuvų negalima džiovinti rūbų, tuo labiau to nereikėtų daryti su karštą orą pučiančiais šildytuvais. Šildytuvą taip pat statyti reiktų statyti bent 1 m. atstumu nuo baldų ar kitų užsidegti galinčių daiktų, pavyzdžiui, užuolaidų. Taip pat jo negalima palikti įjungto, kai išeinate iš namų.
Ž. Čereška sutinka su šiais patarimais ir pabrėžia, kad visada reikia rinktis elektrinius prietaisus, kurie turi papildomas apsaugos priemones, pavyzdžiui, automatiškai išsijungtų perkaitę.
Įmonės „Warranty Expert“ pranešime žiniasklaidai taip pat rašoma, kad jei vis tik labai norite džiovinti drabužius panaudodami šildytuvo skleidžiamą šilumą, reikėtų skalbinius dėti ant specialaus stovo, kuris būtų nors per keletą centimetrų nutolęs nuo radiatoriaus sienelių.