VGTU lektorius dr. Tomas Ustinavičius atkreipia dėmesį, kad perkant įvairią elektrotechniką visada pirmiausia reikia įvertinti du dalykus: kiek prietaisas kainuoja šiandien ir kiek jis kainuos ateityje, t. y. kiek suvartos energetinių resursų.
„Daug kas elektrotechniką renkasi atsižvelgdami į kainas ar funkcijas, bet kitų dalykų nepaskaičiuoja, o vis dėlto tie kaštai ateityje sudarys didžiąją dalį visų prietaisui išleistų pinigų. Svarbu ir tai, kiek ateityje gali kainuoti to prietaiso aptarnavimas. Dažnas vartotojas, pirkdamas vieną ar kitą prietaisą, įsivaizduoja, kad jis tarnaus ilgai ir nuobodžiai ir jokių problemų nebus. Bet juk nutinka, kad tokie daiktai sugenda vos pasibaigus dvejų metų garantiniam laikotarpiui“, – juokdamasis sako T. Ustinavičius.
Pašnekovo teigimu, pardavėjai vardija tik visus prekės privalumus, o trūkumai dažniausiai lieka nuošalyje, todėl apie planuojamus pirkti įrenginius vertėtų pasidomėti plačiau, pavyzdžiui, internete, kur gausu pačių vartotojų atsiliepimų, ir net servisuose, kur taisoma sugedusi gamintojo elektrotechnika.
Galite atlikti eksperimentą
Neseniai siųstame pranešime spaudai buvo paskaičiuota, kad indus plaunant indaplove vandens sunaudojama bent 5 kartus mažiau nei plaunant rankomis, mat plaudami įprastu būdu kriauklėje naudojame tik nuolat iš čiaupo bėgantį švarų vandenį, o indaplovė vieno plovimo metu naudoja tą patį.
„Indaplovėje veikia uždara cirkuliacija, todėl tas pats vanduo yra panaudojamas kelis kartus. Vandens sąnaudos plaunant rankomis ir indaplovėje stipriai skiriasi. 13-ai komplektų indų praplauti, išplauti ir išskalauti indaplovė sunaudoja apie 11 l vandens, o tokį kiekį indų plaudami rankomis sunaudojame nuo 60 l iki 80 l – skirtumas didelis“, – aiškina „Electrolux“ buitinės technikos ekspertas Petras Gendvilis.
T. Ustinavičius siūlo atlikti paprastą eksperimentą ir pasitikrinti, kiek vandens suvartojama indus plaunant rankomis – tereikia pasižiūrėti į skaitiklį prieš plaunant indus ir po to.
„Dažnu atveju čiaupas atsukamas net nesusimąstant, kad vanduo bėga nesustodamas, todėl jo tikrai išbėga daugiau nei 6–10 l, kuriuos dažniausiai deklaruoja indaplovių gamintojai. Be to, plaudami rankomis mes naudojame karštą vandenį, kurio kaina yra žymiai didesnė negu šalto, kurį įprastai naudoja indaplovės“, – dėsto jis.
Viską apgalvokite iš anksto
Jeigu jūs gyvenate name, kuriame karštą vandenį ruošia dujiniai katilai ar pan. ir karštas vanduo kainuoja pigiau, pataria T. Ustinavičius, galbūt geriau rinktis indaplovę, kuri turi atskirą jungtį karštam vandeniui, tokiu būdu elektros suvartojimas būtų dar mažesnis.
Tokia pati taisyklė galioja ir kalbant apie prietaisuose esančias papildomas funkcijas. „Pirmiausia pirkdamas įrenginį vartotojas turėtų atkreipti dėmesį į tai, kokių funkcijų jam reikia, kad jos nebūtų perteklinės, juk dažniausiai naudojamės vos keliomis funkcijomis. Taigi neverta permokėti už tas funkcijas, kuriomis nebus naudojamasi“, – atkreipia dėmesį T. Ustinavičius.
Vis dėlto verta apsvarstyti ir kai kurias retai naudojamas funkcijas. Kaip vieną iš tokių T. Ustinavičius išskiria laiko atidėjimo funkciją. „Jei žmogaus namuose taikomi skirtingi elektros įkainių tarifai, jis gali tuo puikiai pasinaudoti – indų plovimą nustatyti nakčiai, kai elektra pigesnė. Dabar jau yra kursų, kuriuose vairuotojai mokomi važiuoti ekonomiškai. Efektyviai ir pigiai galima išmokti naudotis ir įvairiais įrenginiais“, – lygina jis.
P. Gendvilis taip pat atkreipia dėmesį, kad elektros energijos sąnaudos priklauso nuo indaplovės programos. „Kiekvienoje indaplovėje galima rasti „Standartinę programą“, arba kitaip „Eko“ programą, skirtą vidutiniškai suteptiems indams plauti. Tai bene efektyviausia programa vandens ir energijos sąnaudų atžvilgiu, – sako jis. – Kasdieniam naudojimui taip pat tinka „Auto“ programa, kuri automatiškai nustato indų įkrovos dydį ir užterštumo lygį parinkdama optimalią temperatūrą bei plovimo laiką. Turint mažai laiko, galima naudoti trumpas, vos 30 minučių trunkančias programas, kurias turi dauguma indaplovių.“
Mokykitės „vairuoti“
T. Ustinavičiaus teigimu, būtų sunku pasiginčyti su gamintojų teiginiu, kad pirkdami brangesnius aukščiausios energetinės klasės įrenginius vartotojai tikrai sutaupo. Kuo energetinė klasė aukštesnė, tuo mažiau energijos suvartojama. Aukščiausia yra A+++ klasė.
„Mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad rankomis plaunant 13 komplektų indų sunaudojama daugiau nei 2 kWh elektros energijos, kai tuo tarpu indaplovė, priklausomai nuo programos, gali sunaudoti nuo 0,7 iki 1,5 kWh“, – skaičius pateikia P. Gendvilis.
Vis dėlto T. Ustinavičius siūlo nepamiršti, kad daug kas priklauso ir nuo paties vartotojo. „Pardavėjai dažniausiai tik pristato tas ekonomines funkcijas, bet neakcentuoja, ką pirkėjas turėtų daryti, kad tą ekonomiją pasiektų. Nusipirkęs kokį nors prietaisą žmogus net neskaito instrukcijų, kaip juo naudotis. Jei jis norės patikrinti, ar tai, ką deklaruoja gamintojas, yra tiesa, dažniausiai pamatys skirtumą. Tai panašu į automobilius – gamintojas deklaruoja, kad 100 km nuvažiuosi sunaudojęs tiek ir tiek degalų, o žmogus sunaudoja kitokį kiekį. Bet juk tas vartojimas priklauso nuo vartotojo, kaip jis automobilį eksploatuoja.
Tą pačią indaplovę galima naudoti kiekvieną vakarą, o galbūt – vieną kartą per dvi dienas ar pan. Galima įjungti pusiau prikrautą indaplovę, o galima laukti, kol ji bus pilna – vandens ir energijos resursai bus identiški, ar jūs ją naudosite pilną, ar tuščią“, – moko jis.
P. Gendvilis atkreipia dėmesį, kad maksimaliai į indaplovę galima sudėti 15 komplektų indų – tiek telpa platesnėje, 60 cm pločio indaplovėje su trečiuoju stalčiumi. Tuo tarpu siauresnėje – 45 cm pločio – gali tilpti iki 9 komplektų. Vieną indų komplektą sudaro didelė lėkštė, dubuo sriubai, desertinė lėkštelė, arbatos puodelis su lėkštele, stiklinė bei įrankiai – šakutė, peilis, šaukštas sriubai, arbatinis šaukštelis.