Įvairių tautų mokslininkų komanda praneša susidūrę su šokiruojančiomis ritualinėmis žudynėmis senovės Peru – masinės žudynės vyko 15 a., jose nužudė 140 berniukų ir mergaičių, rašoma sciencealert.com.
Tokia išvada padaryta po šešerius metus trukusių archeologinių tyrimų „Huanchaquito-Las Llamas“ kasinėjimų vietoje, kur buvo senovės Čimu valstybė.
Kasinėjimų rezultatai anksčiau fragmentiškai buvo nušviesti žiniasklaidoje, bet visa šiurpi istorija apie tai, kas nutiko vaikams ir daugiau nei 200 kartu su jais paskerstų gyvulių, skelbiama tik dabar.
„Šis archeologinis radinys mus visus nustebino, – sakė antropologas Johnas Verano iš Tulane universiteto. – Nieko panašaus neteko matyti, nebuvo ir užuominų etnoistoriniuose šaltiniuose, kad šiaurinėje Peru pakrantėje galėjo būti tokio masto vaikų ir kupranugarinių gyvūnų žudynių.“
2011 m. „Huanchaquito-Las Llamas“ kasinėjimų vietoje ėmė ryškėti pirmieji masinio aukojimo įrodymai – rasta žmonių ir kupranugarinių kaulų.
Pirmuoju kasinėjimų etapu rado 43 vaikų ir 74 kupranugarinių (lamų arba alpakų) palaikų.
„Po kasinėjimų 2014–2016 m. aukojimo aukų skaičius padidėjo trigubai – iki 140 individų (137 vaikai ir 3 suaugusieji) ir 200 kupranugarinių gyvūnų“, – rašoma tyrimo apžvalgoje. Tiesa, sprendžiant iš išsibarsčiusių palaikų kasinėjimų vietoje, galima spręsti, kad galutinis aukų skaičius bus kur kas didesnis.
Sprendžiant iš radioaktyviojo anglies izotopo, masinės žudynės vyko apie 1450 m. maždaug 700 kvadratinių metrų plote. Kūno dalių analizė parodė, kad buvo paaukoti nuo penkerių iki 14 m. amžiaus vaikai.
Greičiausiai niekada nesužinosime, kodėl juos išžudė, tiesa, tyrėjų teigimu, vaikai senovės kultūrose buvo laikomi hibridinėmis būtybėmis, todėl tinkami perduoti žinią ar dovanų dievams.
Dar vienas svarbus ženklas – žemė, kurioje aukos buvo užkastos.
„Sprendžiant iš to, kad ant smėlio, kuriame buvo užkasti vaikai ir galvijai, užbertas storas purvo sluoksnis, o šlapiame purve – sustingę žmonių ir gyvūnų pėdsakai, peršasi išvada, kad aukojimas vyko po liūčių ir potvynių regione, kuriame įprastai kritulių būna mažai. Galbūt liūtys ir aukojimas nėra susiję, kita vertus, patraukliai skamba hipotezė, kad minėti du įvykiai susiję, o masiniu vaikų ir gyvūnų aukojimu norėta pamaloninti dievus ir sušvelninti gamtos stichijų (siautėjusių 1400–1450 m.) poveikį“, – rašo tyrėjai.
Sprendžiant iš vaikų šonkaulių, jiems (ir gyvūnams) atvėrė krūtinės ląstą ir išėmė širdis – galbūt tai turėjo simbolizuoti aukas dievams.
Nužudytus vaikus palaidojo veidais į jūrą, o gyvūnus užkasė, žiūrinčius įkalnus rytuose. Kai kurių vaikų veidai prieš aukojimą buvo išdažyti, jie dėvėjo galvos apdangalus.
„Įvairios kaukolių deformacijos, plataus pobūdžio anglies ir azoto izotopų lygis rodo, kad tai įvairiarūšiai pavyzdžiai, veikiausiai surinkti iš įvairių geografinių ar etninių grupių individų, o ne iš vienos vietos populiacijos“, – aiškina tyrimo autoriai.
Radinys šiurpus, bet tuo pačiu suteikia daugiau žinių apie senovės kultūrą, tai nemažas indėlis į Naujojo Pasaulio archeologijos ir antropologijos sritis.
„Mums pasisekė, kad iškasinėjome visą vietovę ir turėjo įvairaus išsilavinimo narių ir komandą iš laboratorijos, kurie atliko kasinėjimus ir preliminarią medžiagos analizę“, – teigė J. Verano. – Ši kasinėjimų vieta atverčia naują skyrių, (apie) vaikų aukojimą senovės pasaulyje.“