Nosies purškalai užsikrėtimo rizikai sumažinti
Vilniaus universiteto profesorius infektologas Arvydas Ambrozaitis sutinka, kad nors nuo pandemijos pradžios praėjo nemažai laiko, dalis lietuvių kai kurių elementarių taisyklių dar neišmoko. „Mums reikia tikėti apsisaugojimo priemonėmis, kurios yra rekomenduojamos. Žmonės nesupranta, kad būtina taisyklingai dėvėti respiratorius. Dažnai neuždengiama nosis. Svarbu atstumai, kontakto laikas.
Dauguma tų medžiaginių kaukių, kurias žmonės dėvi, yra abejotinos vertės. Neaišku, ar jos apsaugo, ar neapsaugo. Mes rekomenduojame medicinines kaukes arba FFP2 respiratorius“, – sako profesorius ir priduria, kad medžiaginė kaukė tikrai geriau nei jokios.
Kaip pastebi profesorius, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas, virusui tinkamiausia terpė – nosies gleivinė. Anot jo, tie, kurie vaikšto iškišę nosis, to nesupranta.
„Žmonės turi suprasti, kad virusui labiausiai tinka nosies gleivinė. Tie, kurie nešioja kaukę neprisidengę nosies, to išvis nesupranta, – tai yra tas pats, kaip visai nedėvėti kaukės, jei ji nedengia nosies ir nėra prigludusi“, – paaiškina ekspertas ir priduria, kad tinkamai dėvima kaukė akivaizdžiai sumažina užsikrėtimo tikimybę.
Be kaukių dėvėjimo, anot profesoriaus, užsikrėtimo riziką gali padėti sumažinti ir nosies purškalai, kurie suvilgo nosies gleivinę. „Kodėl šaltuoju metų laikotarpiu plačiau plinta peršalimo virusai? Iš vienos pusės, jiems yra geresnis laikas, o iš kitos pusės – išsausėja nosies gleivinė. Jeigu lauke mažai drėgmės ir šalta, o viduje šildomose patalpose mažai drėgmės – išsausėja nosies gleivinė ir jos mechaninė funkcija sumažėja“, – sako prof. S. Čaplinskas. Jis taip pat pabrėžia, kad niekas mūsų nuo ligų neapsaugo 100 proc. Šis faktas galioja ir kalbant apie nosies purškalus.
Prof. S. Čaplinskas pabrėžia ir tai, kad įrodyta, jog vitamino D deficitas sunkina koronaviruso infekcijos eigą. „Statistiškai patikimai sunkesnė ligos eiga tiems, kurie turi vitamino D deficitą. O Lietuvoje galbūt trečdalis žmonių turi vitamino D deficitą. Ypač žiemos laikotarpiu tokių dar daugiau. Reikia pasirūpinti vitaminais. Tai būtų pravartu padaryti nedelsiant. Šitai anaiptol nereiškia, kad jei naudoji vitaminą D, tai tikrai nesusirgsi užsikrėtęs. Pasikartosiu – yra tikimybė, kad sirgsi lengviau, o gal ir pavyks ligos išvengti“, – paaiškina ekspertas.
Superplatintojai
Tačiau, pirmiausia, sako prof. S. Čaplinsko, kiekvienas iš mūsų turi suprasti, kad, deja, dalis žmonių nešioja virusą ir gali jį paskleisti kitiems kvėpuodami, kalbėdami, o ypač garsiai kalbėdami, kosėdami ar dainuodami. Svarbiausia – pats žmogus to nežinos.
„Jeigu eini į prekybos centrą ar kitą viešą vietą, niekada negali žinoti, gal sutiksi žmogų, kuris pats nežino, kad serga. Jeigu jau einame į tokią vietą, turime stengtis maksimaliai tą riziką sumažinti.
Riziką didina buvimas uždaroje, prastai vėdinamoje aplinkoje ilgesnį laiką ir šalia kito žmogaus. Kuo arčiau, ilgiau, prastai vėdinama, kuo daugiau žmonių – tuo didesnė tikimybė užsikrėsti“, – sako prof. S. Čaplinskas.
Jei norime to išvengti, geriausia būti namuose, niekur neiti. Tačiau tai itin sudėtinga, juk ir pas mus gali kas nors ateiti į svečius. Tad profesorius siūlo mažinti riziką. „Prekybos centruose reikia stengtis lankytis kuo rečiau, būti kuo trumpiau, iš anksto žinoti, ką norime pirkti, ir laikytis kuo atokiau nuo kitų žmonių“, – sako pašnekovas.
Rugsėjo mėnesį specializuotame leidinyje „Science“ mokslininkai iš Jungtinių Valstijų ir Indijos paskelbė tyrimą apie COVID-19 superplatintojus. Paaiškėjo, kad „tęstinį viruso plitimą lemia labai nedidelis infekuotųjų skaičius“. Dažnu atveju tai buvo jauni asmenys.
Tačiau prof. S. Čaplinskas teigia, kad superplatintojai nebūtinai yra jauni asmenys. „Šiuo atveju galioja universali Pareto taisyklė: 20 proc. tikslinės veiklos duoda 80 proc. pageidaujamo rezultato. Deja, ir atvirkščiai, šioje vietoje išeina, kad gali būti, jog 10–20 proc. asmenų paskleidžia 80 proc. žmonių virusą. Tai priklausys nuo paties individo būklės, nuo to, kiek jis daug išskiria viruso.
Taip pat nuo to, kiek jis plačiai bendrauja. Ar jis labai aktyvus, ar ne. Tas asmuo, kuris sunkiai serga, gali išskirti virusų labai daug, bet jis gali būti ligoninėje, nevaikščios, neskleis viruso. O kitas galbūt gali dar nejusti simptomų ar turėti lengvus simptomus. Jis išskiria virusą, aktyviai bendrauja, tad gali daug viruso paskleisti“, – sako prof. S. Čaplinskas.
Anot jo, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pačioje pradžioje nebuvo aišku, kiek infekcijai plintant svarbūs žmonės, kurie nejaučia jokių simptomų. Dabar aišku, kad jie gali būti labai svarbūs kalbant apie infekcijos plitimą.
Tačiau, kaip pastebi prof. A. Ambrozaitis, kai kurie žmonės nesupranta saviizoliacijos taisyklių. Anot jo, žmonės, kurie yra saviizoliacijoje, dažnai skambina į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC) ir teiraujasi, ar gali į mokyklą nuvežti vaikus.
Kur dažniausiai užsikrečiama?
Šiuo metu sveikatos priežiūros institucijos pripažįsta tris užsikrėtimo koronavirusu būdus:
- Oro lašelinis kelias – maži kvėpavimo takų sekreto lašeliai, plintantys per orą, išskiriami kalbant ar kosint, – jie gali atsidurti netoliese stovinčių žmonių akyse, burnoje ar nosyje;
- Užsikrėtimas aerozoliniu keliu – nematomų infekcinių dalelių įkvėpimas, kurias iškvepia užkrėstas asmuo. Aerozoliai veikia panašiai kaip iškvėpti dūmai rūkant – be vėdinimo jie lieka pakibę ore ir laikui bėgant tampa vis tankesni;
- Per užterštus aplinkos daiktus. Tačiau, anot JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC), šiuo būdu užsikrėsti virusu yra mažiausia tikimybė. Šią išvadą patvirtina Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro (ECDC) pastebėjimas, kad neužfiksuotas nė vienas užsikrėtimas COVID-19 per užterštus aplinkos daiktus.
Tad svarbiausi keliai – oro lašelinis ir aerozolinis. Prof. A. Ambrozaitis sutinka, kad šie keliai panašūs, tačiau pabrėžia, kad aerozoliai yra tarsi nematomas dušas. Aerozoliai ore gali kyboti ne vieną valandą. Abu kalbinti ekspertai sutinka, kad dėl to itin svarbu vėdinti patalpas.
Taip pat svarbu atminti, kad daugiau aerozolių ir lašelių išsiskiria, kai žmogus rėkia, dainuoja, kosėja ar čiaudi. Tad ekspertai rekomenduoja susilaikyti nuo rėkimo ar dainavimo.
NVSC specialistai Delfi informavo, kad šiuo metu žmonės COVID-19 dažniausiai užsikrečia šiose vietose: šeimose, darbovietėse, gydymo, slaugos ir ugdymo įstaigose.
Anot NVSC specialistų, svarbu suvokti, kad virusas plinta ten, kur susirenka žmonės, bendrauja, kalba, liečia įvairius daiktus ir pan. „Esminė viruso užkardymo sąlyga yra sumažinti kontaktus iki minimumo, t. y. bendrauti tik savo „socialiniame burbule“ ir tik su žmonėmis (artimiausiais šeimos nariais), su kuriais bendraujama nuolatos. Taip pat sumažinti žmonių mobilumą, t. y. nesilankyti ne pirmo būtinumo viešose vietose. Higienos laikymasis irgi nepaprastai svarbus siekiant išvengti daugumos užkrečiamųjų ligų.
Taip pat svarbu suvokti, kad saviizoliacijos privaloma laikytis tiek, kiek nurodyta, ir taip, kaip nurodyta, jei žmogus yra užsikrėtęs COVID-19, jei bendravo su užsikrėtusiuoju ir net jei įtaria, kad gali būti užsikrėtęs. Saviizoliacija – tai ne bausmė, o aplinkinių žmonių apsaugojimas nuo šios užkrečiamosios ligos“, – paaiškina NVSC specialistai.
Kodėl vasarą nebuvo ligos protrūkio Palangoje?
Tačiau yra ir gerų žinių: anot prof. A. Ambrozaičio, šis virusas nemėgsta karštos ir sausos erdvės – jis geriau išlieka esant žemesnei temperatūrai ir drėgmei.
Galbūt todėl būtų įmanoma paaiškinti, kodėl vasarą po tūkstantinės minios Palangos paplūdimiuose neturėjome protrūkio, o štai dabar specialistai dėl minių prie eglučių baiminasi susirgimų šuolių. Prof. Ambrozaitis teigia, kad tai dėsninga – vasarą, kai šviečia saulė, yra sausiau, o temperatūra aukštesnė, tad viruso perdavimo efektyvumas labai mažas.
„Todėl nieko nuostabaus, kad vasaros metu nebūna peršalimo ligų, kurias sukelia virusai. Virusų sezonas būna spalį, lapkritį. Koronavirusas nėra peršalimo ligų virusas, bet panašumas tas, kad virusas plinta šaltuoju metų periodu, kai yra drėgmės, kai žemesnė temperatūra ir nėra saulės spindulių. Tada plitimas efektyvesnis“, – sako prof. A. Ambrozaitis.
Visgi džiūgauti nereikėtų: virusas efektyviai plito ir JAV saulėtoje Floridos valstijoje, kurioje gausu saulės spindulių ir drėgmės. Prof. A. Ambrozaitis sako, kad tai – vienas iš įrodymų, jog mes apie virusą dar daug ko nežinome.
Kai kurie iš mūsų turi dalinį imunitetą
Kalbant apie susirgimo tikimybę, svarbu ne tik oro sąlygos ar imuniteto stiprumas, bet ir viruso dozė, kuri patenka į mūsų organizmą. „Aišku viena, kad žmogus, jaučiantis simptomus, o ypač kosėjantis, garsiai šnekantis ar dainuojantis, išskiria virusų daugiau. Tai priklausys nuo sergančio žmogaus būklės ir kiek jis viruso paskleidžia į aplinką“, – sako prof. S. Čaplinskas.
Anot jo, su mažesne viruso doze gali susitvarkyti ir nosies gleivinė – ji tiesiog nepraleis viruso. „Kuo greičiau ir geriau veiks imunitetas, tuo ligos eiga gali būti švelnesnė arba išvis besimptomė“, – paaiškina prof. S. Čaplinskas.
Anot jo, įrodyta, kad nuo trečdalio iki 40 proc. žmonių, kurie nėra susidūrę su SARS-Cov-2 virusu, gali turėti dalinį ląstelinį imunitetą. „Matyt, dėl to, kad jie anksčiau buvo susidūrę su kitais koronavirusais. Yra ne vienas aprašytas atvejis, kai net artimiausioje aplinkoje, šeimoje ar žvejybiniame, kruiziniame laive (kur žmonės kvėpuoja tuo pačiu oru ir gauna vienodą viruso dozę) vieni suserga, o kiti ne.
Vieni suserga lengva forma, kiti – sunkia. Tam turi įtakos imuninė to žmogaus būklė. Iš vienos pusės, bendras imunitetas – kuo sveikesnis žmogus, tuo lengviau bus nugalėti ligą. Iš kitos pusės, niekas nežino, kas nors gali turėti likutinį imunitetą nuo kitų koronavirusų. Vienas iš paaiškinimų (ir tai – tik vienas iš paaiškinimų), kodėl vaikai serga lengviau, – jie nuolat gauna tų koronavirusų, nuolatos peršąla ir galbūt jų ląstelinis imunitetas funkcionuoja labiau nei suaugusiųjų“, – sako profesorius.
Rūkymas ir COVID-19
Prof. A. Ambrozaitis pasidalija ir įdomiu faktu apie rūkymą. „Šiaip rūkymas yra universalus neigiamas veiksnys kalbant apie kvėpavimo takų infekcijas. Ir gripo infekcija, pneumokokinė ir kitos tokios infekcijos rūkantiems būna sunkesnės.
Rūkymas yra žalingas dalykas. Bet yra įdomių mokslinių tyrimų, kurie rodo, kad rūkant sunaikinamos virpamojo epitelio blakstienėlės. Tos blakstienėlės – specifiniai receptoriai prisitvirtinti COVID-19 virusui. Jei mes rūkydami pašaliname tas blakstienėles, kurios yra receptoriai, tai teoriškai virusas neturėtų kaip prisitvirtinti, negalėtų prisikabinti prie kvėpavimo takų ir sukelti infekcijos.
Iš kitos pusės, yra klinikinių pastebėjimų, kad tie rūkaliai, kurie visgi suserga, serga žymiai sunkiau, nes jų epitelis sunaikintas. Blakstienėlės nebefunkcionuoja ir yra atidaryti vartai patekti virusui į pačius plaučius. Tikrai negalima sakyti, kad mes rekomenduojame rūkyti, jog apsisaugotumėte nuo šios infekcijos. Tai yra tik įvairūs moksliniai duomenys, kurie gali vieni kitiems prieštarauti, bet jie savotiškai įdomūs“, – žiniomis dalijasi profesorius.