Tyrėjus nuo seno domino šios unikalios skulptūros, taip pat juos sukūrusios Polinezijos visuomenės papročiai ir žlugimas, tiesa, jiems nebuvo pavykę perprasti simbolinės skulptūrų paskirties, rašoma straipsnyje sciencealert.com.
Neseniai atlikto tarptautinio tyrimo autoriai pateikė įdomių įžvalgų apie tai, ką milžiniškos skulptūros galėjo reikšti salos gyventojams, kurie jas išskaptavo karjere.
Apie 90 proc. moai skulptūrų buvo išskaptuotos Rano Raraku karjere – tai vulkaninės kilmės krateris, kurio pagrindas sudaro mažiau nei 1 proc. salos plotą, bet iš jo vienintelio akmens išskaptavo įspūdingąsias salos skulptūras.
Ištyrę regiono dirvos mėginius, tyrėjai padarė išvadą, kad karjere buvo ne vien akmuo.
„Kai gavome cheminių tyrimų rezultatus, du kartus juos peržiūrėjau, – pasakojo geoarcheologė Sarah Sherwood iš Pietų universiteto (dar vadinamo Sewanee) Tenesio valstijoje, JAV. – Juose buvo didelis medžiagų, apie kurias nebūčiau pagalvojusi, lygis – kaip antai, kalcio ir fosforo. Dirvos cheminėje sudėtyje buvo didelis lygis elementų, būtinų augalų augimui ir gausiam derliui.“
Pasak tyrėjų, iki šiol manyta, kad karjeras buvo pramoninė vieta, kurioje kaldino ir laikinai laikė skulptūras, o vėliau jas perveždavo į įvairias vietas saloje.
Vis tik beveik 400 skulptūrų yra karjere, o dalis – užkastos žemėje, prilaikomos sutvirtintų akmeninių struktūrų, rodančių, kad skulptūros užkastos ne laikinai. Tyrėjų nuomone, atsakymas į klausimą, kodėl jas užkasė, gali būti ši itin derlinga žemė.
„Visur kitur saloje žemė nualinta, (greitai) išsieikvodavo augalams reikalingos maistingos medžiagos, – aiškino Sherwood. – O karjeras dėl darbų nuolat pasipildydavo mažų pamatinės uolienos dalelių sluoksniu, tai puiki vandens, natūralių trąšų ir maistingų medžiagų sistema.“
Tyrėjai aptiko ne tik žemės derlingumo įrodymų, bet ir pasėlių likučių – bananų, valgomųjų kolokazijų, saldžiųjų bulvių ir šilkmedžių.
Tyrėjų nuomone, yra požymių, kad karjere ne tik skaptavo moai skulptūras, Rapanujo gyventojai jame augino čia įvairius augalus – derlinga Rano Raraku žemė duodavo gausesnį derlių, o jai išdirbti reikėjo mažiau darbo jėgos.
„Remdamiesi savo tyrimo duomenimis, drįstame teigti, kad <...> kad pati [kasyklos] Rano Raku dirva / nuosėdos buvo vertybė, saugomas turtas, – rašoma tyrėjo išvadose. – Gali būti, kad žeme iš Rano Raraku tręšdavo regionus, kuriems trūkdavo derlingumo.“
Mokslininkų teorija įdomi. Kita vertus, kodėl moai skulptūros stovi karjere, žemėje, kurioje buvo išskaptuotos?
Ilgai manyta, kad prie skulptūrų atlikdavo ritualus derlingumui skatinti. Tyrėjų teigimu, cheminė analizė šią hipotezę patvirtina, be to, iškastos duobės rodo, kad skulptūras veikiausiai pastatė tam, kad amžinai saugotų žaliuojančius laukus ir sodus.
„Šis tyrimas radikaliai paneigia idėją, kad visos Rano Raraku stovinčios skulptūros tiesiog laukė, kol bus išvežtos iš karjero, – teigė archeologė Jo Anne Van Tilburg. – Šios ir veikiausiai kitos skulptūros Rano Raraku kasykloje buvo pastatytos, kad saugotų ir šventą paties karjero paskirtį. Moai skulptūros buvo derlingumo sampratos bei Rapanujo gyventojų tikėjimo, kad jų buvimas gausina žemės ūkio derlių, pagrindas.“
Tyrimas aprašytas žurnale „Journal of Archaeological Science“.