Skirtingai nei ant Žemės esančios saulės baterijos, palydovinės saulės baterijos geostacionarioje orbitoje galėtų veikti ir naktį bei esant debesuotiems orams.
„Manome, kad galime būti katalizatoriumi, kuris pagreitintų šių technologijų vystymąsi“, - per spaudos konferenciją sakė JAV Jūrų pėstininkas pulkininkas leitenantas Paulas Damphousse‘as.
Nacionalinio saugumo ataskaita rekomenduoja JAV vyriausybei skirti 10 mlrd. dolerių per artimiausius 10 metų tam, kad būtų sukurtas palydovas, galintis į Žemę persiųsti 10 megavatų elektros energijos.
Toje pačioje spaudos konferencijoje daugiau nei dešimtis kosmoso panaudojimo siekiančių grupių paskelbė sukūrę aljansą, kurio tikslas yra kosminės Saulės energijos panaudojimo skatinimas – „Space Solar Alliance for Future Energy“. Kosminės Saulės energijos išgavimo šalininkai teigia, kad ši technologija turėtų potencialo teikti daugiau elektros energijos, nei iškastinis kuras, vėjo ir atominė energija kartu sudėjus.
JAV Nacionalinio saugumo ataskaitoje teigiama, kad Saulės energiją surenkantys palydovai taip pat galėtų išspręsti tiekimo iš tokių vietų, kaip Irakas, problemas, kur dabar nafta pervežama saugojamais konvojais, o elektros energijos kaina kai kurioms karinėms bazėms yra didesnė nei 10 JAV centų už kilovatvalandę – maždaug 10 kartų daugiau nei JAV teritorijoje. Ataskaita taip pat giria technologijos potencialą pateikti švarų, bemaž begalinį energijos šaltinį bei sumažinti pasaulinę konkurenciją dėl naftos ir jos produktų.
Pirmą kartą idėją kosmose rinkti Saulės energiją 1968 metais pasiūlė Peteris Glaseris, dirbęs inžinieriumi konsultavimo bendrovėje „Arthur D. Little“. Pirmieji tokio tipo Saulės baterijų dizainai numatė 50 kv. Kilometrų ploto masyvus, kuriems paruošti darbui būtų reikėję šimtų astronautų ir iki 1 trilijono JAV dolerių, sakė buvęs NASA tyrimų vadovas ir aktyvus kosminės elektros energijos išgavimo šalininkas Johnas Mankinsas.
Atlikus preliminarius tyrimus JAV 1970 metais atsisakė šios idėjos kaip ekonomiškai neįmanomos. Pasak J.Mankinso, pažanga fotovoltikos, elektronikos ir robotų gamybos srityse gerokai sumažino pradinių planų mastus ir kainas bei apskritai pašalino poreikį žmonėms dalyvauti surenkant baterijų masyvus kosmose.
Dar liko įveikti keletą techninių kliūčių – pavyzdžiui, atpiginti kosminių laivų iškėlimą į erdvę. Palydovas, gebantis teikti tiek elektros energijos, kiek šiuolaikiška šiluminė elektrinė, svertų apie 3000 tonų – tai yra daugiau nei 10 kartų didesnis už Tarptautinę kosminę stotį svoris. Tokiam svoriui iškelti į orbitą reikėtų daugiau nei 100 raketų skrydžių. Dabar iš JAV teritorijos kasmet pakyla mažiau nei 15 kosminių laivų.
Nepaisant šių sunkumų, JAV nacionalinis saugumas ir jų šalininkai tvirtina, kad nereikia jokių fundamentalių mokslinių atradimų, kurie būtų būtini idėjai realizuoti bei kad kosminė Saulės energija bus praktiškai panaudojama per keletą ateinančių dešimtmečių.
„Kol kas nėra jokių technologinių kliūčių, kurios būtų akivaizdžiai neperžengiamos“, - sakė P.Damphousse‘as.