Ambra, kuri dar vadinama „plaukiojančiu auksu“, yra itin brangi ir vertinga substancija. Tai vaško konsistencijos medžiaga, kurią savo žarnyne išskiria kašalotai, kuomet praryja nesuvirškinimą arba žarnyną pažeisti galintį objektą, pavyzdžiui, kalmarų snapus, praneša Gran Kanarijos las Palmaso universitetas.
Ambra, visų pirma, yra natūrali banginių žarnyno apsauginė medžiaga, tačiau dėl savo unikalių savybių žmonės ją naudoja prabangių kvepalų gamyboje. Kadangi kašalotai yra vieninteliai žinomi gyvūnai, išskiriantys tokią medžiagą, ji yra itin reta ir dėl to labai brangi.
Pavyzdžiui, Kanarų salose rastas gabalas, sveriantis apie 9,5 kg, įvertintas 550 000 JAV dolerių (500 tūkst. eurų), rašo „The Guardian“. Kilogramo kaina, priklausomai nuo kokybės, svyruoja nuo 50-80 tūkst. eurų.
Ambra šimtus metų buvo naudojama kvepalų gamyboje dėl savo ypatingos savybės, kuri padeda kvapui prilipti prie žmogaus odos. Ir nors yra išrastos sintetinės alternatyvos, kai kurie prabangių kvepalų gamintojai vis dar naudoja ambrą tam tikrų kvepalų sudėtyje, praneša livescience.com.
Las Palmaso universiteto mokslininkas Antonio Fernández Rodríguezas tyrinėjo gegužės pabaigoje aptiktą banginio gaišeną norėdamas įsitikinti, kodėl šis jūrų milžinias žuvo. Skrodimo metu žarnyne jis aptiko stambų objektą kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo ambra.
Pasak mokslininko, pernelyg didelis nesuvirškinamas objektas, apsitraukęs ambros sluoksniu, užkimšo ir pažeidė žarną – dėl to banginis nugaišo ir vėliau jūros bangų buvo išmestas į krantą.
Skaičiuojama, kad tik iki 5 proc. kašalotų (lot. Physeter macrocephalus) aptinkama su žarnyne išsiskyrusia ambra.
Šis sekretas padengia nesuvirškinamus arba aštriabriaunius objektus, patekusius į virškinamąjį traktą ir taip padeda apsaugoti vidaus organus nuo sužalojimų. Manoma, kad iš žarnyno nesuvirškintas objektas, padengtas ambros sluoksniu, yra pašalinamas per išeinamąją angą.
Ambra yra vaško konsistencijos, todėl pašalinta iš organizmo ji iškyla į vandens paviršių ir kartais išplaunama į krantą.
Žinoma, pasitaiko ir nelaimingų atsitikimų, kai net ir didžiulis žarnyne išskirtos ambros kiekis nebeapsaugo banginio nuo pražūties.
Praėjusio tūkstantmečio antroje pusėje banginių medžioklės pramonėje kašalotai buvo viena iš paklausiausių rūšių. Dėl itin vertingų taukų, spermaceto ir, žinoma, ambros, kašalotai iki XX amžiaus vidurio buvo negailestingai naikinami.
Intensyvi medžioklė visame pasaulyje priartino jų populiaciją prie kritinės ribos, todėl kašalotams buvo suteikta aukščiausio lygio apsauga pagal Tarptautinę nykstančių rūšių prekybos konvenciją.
Šiandien ambra laikoma gyvūninės kilmės atliekomis, todėl sutartis šiai medžiagai netaikoma ir daugelyje pasaulio šalių ja prekiauti leidžiama.
Europos Sąjungoje, kuriai priklauso ir Kanarų salos, prekyba ambra yra teisėta. A. F. Rodríguezas laikraščiui „The Guardian“ teigė, kad tikisi parduoti šį ambros gabalą, o už gautas lėšas paremti nukentėjusiuosius nuo 2021 metais La Palmaso saloje įvykusio ugnikalnio išsiveržimo.
Nors pasaulinė kašalotų populiacija stabilizavosi, ši rūšis vis dar laikoma pažeidžiama.