Ji priklausė žmonių protėvių Homo antecessor rūšiai, kurios atstovai gyveno Europoje prieš 1,2 mln.–800 tūkst. metų. Ši rūšis buvo atrasta 1994 m. Gran Dolina oloje, Ispanijos šiaurinėje dalyje esančiuose Atapuerkos kalnuose. Apie šią rūšį pirmiausia žinoma iš kaulų ir dantų fragmentų, kas iki šiol trukdė mokslininkams nustatyti Homo antecessor individų lytį.
Tačiau neseniai mokslininkai išbandė naują metodą, kuomet buvo panaudotas tam tikras dantų analizės būdas, ir jiems pavyko nustatyti kitų ankstyvųjų žmonių lytis. Jie ištyrė dviejų Gran Dolinos palaikų, pažymėtų H1 ir H3, dantis. H1, pagal kurio palaikus buvo apibrėžta visą Homo antecessor rūšis, mirties akimirką buvo maždaug 13 metų. Ilgą laiką manyta, kad tai buvo berniukas. Antrasis individas H3 – „Gran Dolinos berniukas“ – mirė būdamas 11 metų ir taip pat buvo manyta, kad tai berniukas.
Tačiau naujausio tyrimo metu atlikta mikroskopinė danties struktūros analizė atskleidė H1 ir H3 dantų skirtumus, kuriuos tyrėjai konstatavo esant lytiškai dimorfiškus. Tai reiškia, kad skirtingų lyčių atstovų atveju ši dantų struktūra skirias. Remdamiesi palyginimais su šiuolaikinių žmonių ir kitų žmonių protėvių dantimis, mokslininkai nustatė, kad H1 buvo vyriškos lyties, o H3 veikiausiai buvo moteriškos lyties.
Tam tikros griaučių ypatybės, kaip antai dubens forma, antakio linkio dydis ir kaulo tvirtumas toje
vietoje, ties kuria prisijungia raumenys, gali leisti daryti išvadą apie išnykusių žmonių giminaičių lytį.
Deja, šios savybės rodo tik suaugusiųjų griaučių lytį, o apie 75 proc. Gran Dolinos palaikų priskiriami paauglystės amžiaus nesulaukusiems vaikams. Be to, šie griaučiai buvo itin fragmentuoti, veikiausiai dėl to, kad tie vaikai buvo suvalgyti.
Tačiau senovinėse archeologinėse vietose dantys paprastai gerai išsilaiko. Kiti mokslininkai anksčiau tyrė iltinius dantis, kad nustatytų žmonių lytį (iki 92,3 proc. tikslumu) neandertaliečių populiacijose vienoje vietovėje Krapinoje, Kroatijoje, o taip pat anksčiau gyvenusių žmonių protėvių iš vadinamosios „Kaulų duobės“ Atapuerkos vietovėje Ispanijoje.
Dantų karūnos vaikams visiškai susiformuoja iki jie sulaukia 6 metų. Kadangi vyresnio amžiaus vaikai paprastai turi bent kelis nuolatinius dantis, dantų ypatybių analizė „gali būti ypač naudinga
paleoantropologijoje siekiant nustatyti nesubrendusių asmenų lytį“. Ji taip pat galėtų būti taikoma vaikų palaikams iš Gran Dolinos identifikuoti, kovo 10 d. Antropologinių mokslų žurnale paskelbė
mokslininkai.
Visas dantis
Naujausio tyrimo metu mokslininkai ištyrė H1 ir H3 individų viršutinius iltinius dantis, kurie yra
labiausiai lytiškai dimorfiški. Jie panaudojo didelės raiškos rentgenogramas, išmatavo audinių tūrį ir
dviejų dantų paviršiaus plotą bei palygino juos su turimomis šiuolaikinių žmonių dantų
rentgenogramomis, o taip pat su palaikais iš Krapinos ir Atapuerkos „Kaulų duobės“.
Tyrimo autoriai nustatė, kad ant H3 iltinio danties paviršiaus buvo daugiau emalio nei ant H1 iltinio
danties, o ši ypatybė yra siejama su moterų dantimis. Palyginimo dėlei reikia pasakyti, kad H1 individo iltinis dantis turėjo aukštesnę karūną su daugiau dentino – vieno iš dantį sudarančių audinių. Be to, didesnis dentino kiekis yra būdingas vyrų dantims, nurodė mokslininkai.
Kadangi H1 iltiniai dantys taip pat buvo neįprastai dideli, ekspertai jau anksčiau spėjo, kad asmuo buvo vyriškos lyties, o nauja analizė tiktai patvirtino šią hipotezę. Tačiau H1 ir H3 iltinių dantų skirtumai atitiko lytiškai dimorfiškas kitų žmogaus dantų variacijas, pastebėtas kitų žmonių dantyse, todėl peršasi išvada, kad H3 buvo moteris.
„Gran Dolinos berniukas“ iš tiesų yra „Gran Dolinos mergaitė“, – pranešime sakė tyrimui vadovavusi
Ispanijos nacionalinio žmonių evoliucijos centro (CENIEH) antropologė Cecilia Garcia-Campos.
Remiantis tyrimo rezultatais, mergaitei buvo 9–11 metų, kai ją nužudė ir suvalgė. Ir ji nebuvo vienintelė auka: iš viso Gran Dolinoje rasti 22 Homo antecessor rūšies žmonių palaikai su kanibalizmo požymiais: ant kaulų rasta įpjovų ir lūžių, tarsi jie buvo perlaužti iki kaulų čiulpų, taip pat buvo rasta ir dantų žymių, anksčiau skelbė „Live Science“.
Vienas iš galimų šio pirmykščio kanibalizmo paaiškinimų yra tas, kad žmones buvo paprasčiausia
sumedžioti, o jų mėsa buvo maistingesnė nei kitų gyvūnų, 2019 metais „Žmonių evoliucijos žurnale“ rašė mokslininkai. Lyginant su kitų rūšių grobiu, „iš žmonių galima gauti daug maisto mažomis sąnaudomis“, pažymėjo 2019 metais atliktam tyrimui vadovavęs CENIEH mokslininkas Jesusas Rodriguezas.