Iš tikrųjų, pirmieji šautuvai-peiliai buvo sukurti medžioklei. XVII–XVIII amžiuje tokiais medžiota Vokietijoje ir Prancūzijoje. Jie buvo sukurti tarsi multifunkciniai įrankiai, leidžiantys pribaigti grobį bei jį sudoroti. 1838 metais JAV buvo sukurtas viršuje matomas „Elgin“ pistoletas. Jis buvo sukurtas specialiai Kariniam jūrų laivynui, kad įgulos nariai galėtų gintis nuo užpuolikų ir patys prireikus vykdyti puolimą kituose laivuose ir sausumoje.
XIX amžiaus viduryje Belgijoje buvo sukurtas šis ginklas:
Tai – kelių vamzdžių revolveris su trumpu durtuvu centre. Vėlgi, jis skirtas artimai kovai ir savigynai. Vėliau tokių ginklų populiarumas greitai išblėso, nors keletas retų modelių dar pasirodė ir Pirmojo, ir Antrojo pasaulinio karo kovose.
Kodėl šie ginklai kadaise buvo kuriami? Todėl, kad ginklai buvo vienašūviai. Štai „Elgin“ pistoletas buvo būtent toks – po kiekvieno šūvio jį tekdavo užtaisyti iš naujo. Tai užtrunka kelias sekundes, kurios šauliui gali kainuoti gyvybę. Net ir tas belgiškas revolveris, galintis iššauti kelis kartus, anksčiau ar vėliau išeikvos amuniciją ir pareikalaus, tikriausiai, kelių minučių, kad vėl būtų paruoštas kovai.
Viskas ėmė keistis, kai šautuvai tapo greičiau užtaisomi ir abi kariaujančios pusės įgavo savų šaunamųjų ginklų. Tuomet artima kova buvo labai reta. Juolab, kad tokie ginklai turėjo akivaizdų trūkumą.
Seniau buvo ir šautuvas-kirvukas. Ar žinote jo problemą? Tai buvo labai sunkus šautuvas ir labai silpnas kirvukas. Lygiai taip pat „Elgin“ pistoletas buvo prastai subalansuotas ir sunkus šaunamasis ginklas bei nepatogus kardas.
Daugiafunkciniai įrankiai yra geri tuo, kad yra kompaktiški. Tačiau darbo jie niekada neatlieka taip gerai, kaip specializuoti įrankiai. Lygiai tas pats pasakytina ir apie tokius ginklus – tai buvo kompromisas, kurio buvo atsisakyta, vos tik technologijos leido tai padaryti.