Miesto ūkio komitete vakar buvo pastebėta, kad smarvė sklinda, kai nedirba valstybinės tarnybos, kontroliuojančios miesto ekologinę būklę, tai yra – ankstų rytą, naktį, savaitgaliais ir per šventes.
Komiteto narys Gintautas Murauskas teigė, kad bjaurūs kvapai sklinda ne kasdien - per savaitę porą kartų. Todėl įtariama, kad pramonininkai, nenorintys leisti pinigų specialiai įrangai, gudrauja.
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys sakė, kad mieste iš keturių liko dvi stacionarios stotys, kurios tiria orą. Melnragėje stotis panaikinta, nes neatitiko Europos Sąjungos standartų, o Žvejybos uosto kvartale buvęs stebėjimo punktas panaikintas dėl to, kad pagal ES standartus Klaipėdai esą užtenka dviejų punktų, kontroliuojančių oro taršą.
„Nors gyventojai užuodžia smarvę, tačiau tai nereiškia, kad į aplinką patenka per didelis kiekis cheminių junginių. Žmogaus uoslė yra dešimt kartų jautresnė, nei taršą fiksuojantys prietaisai. Ar kvapai kenkia sveikatai, nustato Visuomenės sveikatos centras“, – teigė A.Kairys.
Anot jo, stacionari oro taršą tirianti stotis kainuoja apie 120 tūkst. litų. Jei politikai pageidautų mieste jų turėti daugiau, stotis įrengti privalėtų savivaldybė.
Komiteto posėdyje užvirė aršūs ginčai, kodėl pinigus šiam tikslui turi leisti savivaldybė, o ne Vyriausybė.
Galiausiai buvo sutarta, kad savivaldybės Aplinkos kokybės skyrius ir aplinkos apsaugos departamentas pateiks išvadas, kiek miestui būtų naudinga turėti oro taršą kontroliuojančių punktų, kokio lygio technika juose turėtų būti ir kur stotys turi būti įrengtos.
Komiteto narių nuomone, pirmiausia reikia išsiaiškinti, kokiais cheminiais junginiais Klaipėda teršiama, o po to bus galima išsiaiškinti, iš kokių įmonių sklinda smarvė.