Jei tymų virusas turėtų rankas, neabejotinai būtų jas su džiaugsmu trynęs 1998 m. vasario 28 dieną. Ilgą laiką efektyvus MMR skiepas jį tvirtai ir griežtai kontroliavo, tačiau tądien truputį prasivėrė durys į laisvę.
Durys – mokslinis anglų gydytojo Andrew Wakefieldo (Karališkoji laisvoji ligoninė Londone) mokslinis straipsnis, publikuotas geros reputacijos žurnale „Lancet“. Atlikęs tyrimą, kuriame dalyvavo 12 vaikų, gydytojas siūlė atkreipti dėmesį į ryšį tarp autizmo, žarnyno ligų ir MMR skiepo nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės. Anot A. Wakefieldo, skiepas atakuoja žarnyną, kažkaip paveikia smegenis, todėl vaikams per kelias dienas išsivysto autizmas.
Straipsnis sulaukė dėmesio už mokslo pasaulio ribų ir vos po kelerių metų jo pasekmes galima buvo pastebėti ligų statistikoje. Daugybė tėvų nusprendė neskiepyti vaikų MMR skiepu ir tymų virusas greitai pasinaudojo neapsaugotų vaikų pažeidžiamumu. Vos per penkerius metus susirgimų tymais skaičius Jungtinėje Karalystėje padvigubėjo. Deja, neskiepytiems vaikams iš to nebuvo jokios naudos, nes A. Wakefieldo tyrimas daugeliu atžvilgių yra klastotė. Tačiau kol tai buvo įrodyta, praėjo ne vieni metai, o straipsnis jau sukūrė plačiai paplitusį skeptišką požiūrį į skiepus, vis dar matomą skiepijimo statistikoje.
Gydytojas: skiepai sukelia autizmą
Wakefieldas yra dviejų britų gydytojų sūnus. 1981 m., būdamas 24 metų amžiaus, jis pats tapo gydytoju, baigęs studijas tuo laiku populiariausiame Jungtinės Karalystės medicinos universitete – Švč. Marijos ligoninės medicinos mokykloje.
Jaunasis gydytojas mokėsi norėdamas tapti chirurgu ir specializuotis organų persodinimo srityje, tačiau pamažu susidomėjo kitais dalykais ir 1993 m. sulaukė dėmesio paskelbęs mokslinį straipsnį, kuriame teigė, kad tymų virusas gali sukelti Krono ligą. Po dvejų metų A. Wakefieldas teigė, kad po MMR skiepo gyvas, susilpnintas virusas sukelia tą ligą, o netrukus papildė, kad skiepas gali sukelti ir autizmą.
1998 m. A. Wakefieldas su 12 kitų mokslininkų britų moksliniame žurnale „Lancet“ publikavo straipsnį, kuriame tvirtino nustatę naują sindromą – autistinį enterokolitą, susiedami naujos rūšies žarnyno ligą, autizmą ir MMR skiepą. Straipsnis paremtas tyrimu, atliktu su 12 vaikų, kurie prieš skiepą funkcionavo visiškai normaliai. Tyrime teigiama, kad aštuoniems vaikams vos per dvi savaites po skiepijimo išsivystė elgesio simptomai.
MMR skiepą sudaro susilpnintos trijų ligų virusų dalelės: tymų, kiaulytės ir raudonukės. Suleidus šių dalelių, imuninė sistema pradeda gaminti su virusu kovojančius antikūnus. Jei vėliau organizmą užpuls nesusilpnintas virusas, imuninė sistema jį greitai atpažins ir pašalins. Tačiau, anot A. Wakefieldo, problema yra gyvo viruso kiekis. Taip jis teigė BBC laidoje, nors to ir neįrodė savo tyrimu.
„Jei vienu metu naudojate trijų rūšių virusus – trijų rūšių gyvus virusus, padidinate šalutinio poveikio riziką, ypač kai vienos rūšies virusas taip veikia imuninę sistemą, kaip tai daro tymai“, – sakė jis BBC.
Tymų virusas naudojasi sistemos spraga
Vos paviešinęs nerimą keliančius rezultatus, britų gydytojas sušaukė spaudos konferenciją, kurioje ragino tėvus neskiepyti vaikų, kol mokslininkai visko neišsiaiškino. Kitą dieną visa žiniasklaida rašė apie tai: „MMR skiepas sukelia autizmą.“ Laikraščiuose, televizijoje, radijuje ir internete istorija vis tęsiama. 2002 m., praėjus ketveriems metams, Britanijos laikraščiai buvo šia tema paskelbę 1 531 straipsnį. Dviejuose trečdaliuose buvo kritiškai rašoma apie MMR skiepą arba teigiama, kad jis nesaugus.
Toks neigiamas pateikimas sukėlė audringų reakcijų ir nemažai tėvų, bijodami, kad jų vaikai susirgs autizmu, atsisakė skiepo. Prieš A. Wakefieldui paskelbiant savo tyrimo rezultatus 1998 m., MMR skiepą gaudavo 90 proc. britų vaikų. 2003 m. tokių tebuvo 80 proc., tokia pati tendencija stebima JAV ir kitose valstybėse.
Toks sumažėjimas gal ir neatrodo labai drastiškas, bet jis rimtas. Kad skiepai būtų efektyvūs, virusas negali turėti daug saugių prieglobsčių neskiepytų žmonių pavidalu. Tokius žmones jis gali užkrėsti ir per juos plisti. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad 95 proc. populiacijos turėtų būti paskiepyta nuo tymų, nes tada virusui sąlygos bus tokios blogos, kad visi – net ir tie, kurie pernelyg silpnos sveikatos, kad būtų skiepijami – bus apsaugoti. Suomija jau seniai pasiekė 95 proc. tikslą, todėl tymai šioje valstybėje neegzistuoja (nė vieno atvejo per pastaruosius 20 metų). Jungtinė Karalystė taip pat sėkmingai keliavo šio tikslo link.
XX a. paskutinį dešimtmetį Jungtinėje Karalystėje būdavo užfiksuojama 100–200 tymų atvejų, bet vėliau šis skaičius pradėjo augti. 2003 m. jis buvo dvigubai didesnis. Vėliau skaičiai įvairuoja, tačiau išlieka didėjimo tendencija. 2008 m. užfiksuota beveik 1,4 tūkst. atvejų, o 2012 m. daugiau nei 2 tūkst. britų susirgo tymais. 2006 m. užfiksuota pirma ūminės tymų infekcijos sukelta mirtis per 14 metų.
Ne vien Jungtinės Karalystės pacientus išgąsdino A. Wakefieldo tyrimai. Ir kitose Europos valstybėse paskiepytų vaikų skaičius mažėja, 2008–2011 m. tymų atvejų padaugėjo keturis kartus. Ta pati tendencija matoma ir JAV, kur vienu metu mažiau vaikų gaudavo MMR skiepą nei tokiose valstybėse kaip Libija ir Zimbabvė.
Gydytojas atsirenka tiriamuosius
Skepticizmas neatspindi tikrojo skiepo vaizdo. Visą laiką, nuo pat pradžių, sveikatos apsaugos institucijos visame pasaulyje garantuoja, kad skiepas saugus, ir netgi turi istorinių įrodymų.
Iki pat 1963 m. JAV kasmet būdavo apie 400 tūkst. tymų atvejų, bet tada vienų metų vaikus pradėta skiepyti, o 1971 m. pereita prie MMR skiepo. Vos po penkerių metų kasmetis susirgimų skaičius sumažėjo iki maždaug 50 tūkst., o nuo 1990 m., kai skiepijimo programa išplėsta įtraukiant skiepą ketverių metų vaikams, JAV kasmet užfiksuota mažiau nei po 200 ligos atvejų.
Pamažu paaiškėjo, kad A. Wakefieldo tyrime nemažai abejotinų elementų, pavyzdžiui, itin neįprastas tiriamųjų atrinkimas dalyvauti tyrime. 1998 m. jo sūnui švenčiant dešimtąjį gimtadienį, gydytojas visiems jauniesiems svečiams pasiūlė po penkis svarus sterlingų už kraujo mėginius. Toks metodas prieštarauja medicinos eksperimentų etikos taisyklėms, tačiau A. Wakefieldas padarė ir baisesnių klaidų rinkdamasis tiriamuosius. Britų žurnalistas Brianas Deeras tai išsiaiškino ir savo atradimus paskelbė 2004 m. straipsnių serijoje „Sunday Times“ ir BMJ medicinos žurnale.
Žurnalistas dokumentavo, jog dauguma tiriamųjų tėvų jau įsitikinę, kad MMR skiepas sukėlė jų vaikų autizmą. Jie ruošiasi paduoti vaistų gamintojus į teismą ir prisiteisti kompensacijas, o jų teisininkai moka A. Wakefieldui 3,5 mln. Danijos kronų, kad jis dokumentuotų jų vaikų simptomus. Žurnalistas taip pat atskleidė, kad ryšys tarp skiepo ir autizmo iš esmės yra klastotė. Trims vaikams, kuriems tariamai išsivystė autizmas, jis niekada nebuvo diagnozuotas, o penki tiriamieji dar prieš paskiepijami jau turėjo protinių ir fizinių vystymosi sutrikimų.
Vadinasi, tiriamieji nebuvo parinkti atsitiktinai, jie buvo atidžiai išrinkti iš žmonių, kurie jau įtarė, kad MMR skiepas sukėlė jų vaikų sutrikimų, t. y. tyrimui buvo lemta save patvirtinti. Tai, kad mokslininkas gali rasti 100 sveikų žmonių, rūkiusių visą gyvenimą, nereiškia, kad rūkyti sveika. Priešingai, mokslininkas turėtų parinkti 100 atsitiktinių rūkančiųjų bei 100 nerūkančiųjų ir toliau lyginti šių dviejų grupių sveikatos rodiklius. Kitaip tariant, A. Wakefieldas turėjo įtraukti ir vaikus, kurie nebuvo skiepyti, ir vaikus, kuriems autizmas neišsivystė.
Tyrimo rezultatus susilpnino ir tai, kad mokslininkas naudojo tik 12 tiriamųjų ir nebuvo kontrolinės grupės. Biologinės sistemos yra tokios sudėtingos, kad mokslininkų stebimus sąryšius galima paaiškinti labai įvairiai. Todėl eksperimentus visada reikia kelis kartus pakartoti skirtingais būdais ir tą turi daryti skirtingos laboratorijos.
Keletas mokslininkų ir pabandė tai padaryti. Dar 2002 m. danų gydytojas Kreestenas Meldgaardas Madsenas (Orhuso universitetas) publikavo tyrimą, kuriame įtraukti visi Danijoje 1991–1998 m. gimę vaikai. Iš 537 303 vaikų 82 proc. gavo MMR skiepą ir 738 išsivystė autizmas. Šie skaičiai ne tik parodė, kad skiepai nepadidina autizmo rizikos, bet ir pademonstravo, kad paskiepytų vaikų rizika susirgti autizmu buvo 8–17 proc. mažesnė nei neskiepytų. Vadinasi, MMR skiepas saugo vaikus nuo autizmo, nors mokslininkai sako, kad tokiai išvadai padaryti statistinės paklaidos ribos yra pernelyg didelės.
Tokius pačius rezultatus 12 metų vėliau (2014 m.) gavo Guy’us Eslickas iš Sidnėjaus universiteto (Australija). Naudodamas statistinius metodus, jis analizavo penkis tyrimus, kuriuose mokslininkai tyrė ryšį tarp autizmo ir skiepų, įskaitant K. M. Madseno tyrimą. Iš viso tie penki tyrimai apėmė 1 256 407 vaikus ir išvada nedviprasmiška: skiepai nepadidina autizmo išsivystymo rizikos. A. Wakefieldo tyrime dalyvavo 12 vaikų – 1/100 tūkst. įtrauktų į australo tyrimą.
Bendraautoriai atsitraukia
Mokslo pasaulyje pasitikėjimas A. Wakefieldu jau buvo stipriai sumažėjęs 2004 m., kai B. Deeras atskleidė, kad gydytojas buvo pateikęs paraišką dėl alternatyvių skiepų nuo tymų patento.
Naudojamas MMR skiepas yra trijų skiepų nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės mišinys ir, anot A. Wakefieldo, šiame derinyje tymų skiepas yra kenksmingas. Savo paraiškoje dėl patento jis aiškino, kad autizmo ir žarnyno ligų riziką galima pašalinti suleidžiant tymų skiepą atskirai. Būtent tokios rūšies skiepą jis ir bandė užpatentuoti. Vadinasi, A. Wakefieldas akivaizdžiai buvo finansiškai suinteresuotas diskredituoti naudojamą MMR skiepą. Tai kelia įtarimą, kad gydytojas sąmoningai klastojo „Lancet“ publikuotą straipsnį, siekdamas asmeninės finansinės naudos. Naujieji kaltinimai paskatino 10 iš 12 ginčijamo straipsnio bendraautorių pasitraukti ir apgailestauti dėl straipsnio sukeltų pasekmių.
Tuo metu A. Wakefieldas buvo visiškai diskredituotas, o „Lancet“ spaudžiamas atšaukti 1998 m. straipsnį. Kol kas žurnalas viešai tik apgailestavo dėl šiokių tokių neatitikimų, susijusių su tuo, kad tyrimą finansavo teisininkai. Veikiausiai žurnalo redakciją motyvavo tai, kad straipsnio atšaukimas galėtų diskredituoti leidinio reputaciją. 2010 m. Britanijos bendrosios medicinos taryba A. Wakefieldą pripažino kaltu dėl netinkamo mokslinio elgesio ir netinkamo elgesio su sergančiais vaikais, kai jų mėginiai buvo imami be išankstinio leidimo. Praėjus šešeriems metams po B. Deero straipsnių, šis sprendimas pagaliau privertė „Lancet“ atšaukti straipsnį, o netrukus Britanijos institucijos nutraukė A. Wakefieldo medicininės licencijos galiojimą. Vis daugiau žmonių vėl skiepija savo vaikus ir dabar daug valstybių artėja prie tikslo paskiepyti 95 proc. vaikų.
Nors MMR skiepas išteisintas, A. Wakefieldo straipsnis sukėlė abejonių dėl skiepų apskritai, tad dabar abejojama ŽPV skiepu, kai kuriose valstybėse įvestu prieš 10 metų.
Skiepas saugo nuo dažniausių žmogaus papilomos viruso (ŽPV) variantų, kurie dažniausiai užkrečia jaunų moterų lytinius organus ir sukelia genitalijų karpas. Be to, ŽPV infekcija atsakinga už beveik visus išangės ir gimdos vėžio atvejus, daugiau nei pusę galvos ir kaklo vėžio atvejų bei vėžį makštyje, lytinėse lūpose ir penyje. Manoma, kad ŽPV atsakingas už maždaug 300 tūkst. mirčių nuo vėžio kasmet visame pasaulyje – tai sudaro 5 proc. visų vėžio aukų.
ŽPV skiepas naudojamas dar tik apie 10 metų, o kadangi jis saugo nuo vėžio, kuris po užsikrėtimo ŽPV išsivysto per 10–30 metų, mokslininkai dar neturi daug patirties vertinti šio skiepo efektyvumą.
Išsamiausias efektyvumo tyrimas atliktas 2017 m., kai mokslininkai analizavo 2 084 Šiaurės valstybių moteris 12 metų po skiepijimo. Paprastai gimdos vėžiu suserga viena iš 100 moterų, bet nė viena iš tyrime dalyvavusiųjų dar nesirgo net ankstyvosios stadijos vėžiu. Remdamiesi šiuo tyrimu ir keletu išsamių klinikinių tyrimų prieš patvirtinant ir platinant skiepą, mokslininkai mano, kad šis skiepas gali užkirsti kelią 70–90 proc. visų su ŽPV susijusių vėžio atvejų. Tai reikštų, kad skiepas išgelbės daugiau nei 200 tūkst. gyvybių kasmet.
Stabilus lėtinio nuovargio kamuojamų mergaičių skaičius
Neatsižvelgiant į daug žadančius duomenis, tokiose platformose kaip tinklaraščiai, socialinė žiniasklaida ir kitos interneto tarnybos yra nemažai ŽPV skiepo priešininkų, skatinančių tėvus neskiepyti savo vaikų.
Šiaurės valstybėse, ypač Danijoje, pasirodė itin daug grupių ir keletas tinklaraštininkų, kritiškai vertinančių skiepus. Oficialiai šios grupės nėra nei už, nei prieš skiepus, tik ieško tiesos, kurią, jų manymu, slepia valdžia. „Facebook“ ir svetainėse šios grupės pateikia dažnai anoniminių asmeninių paskyrų ir tariamai mokslinių straipsnių, kritikuojančių mokslininkų rezultatus, mišinį. Kritika nukreipta į tai, kaip atrenkami tiriamieji, į vaistų gamintojų finansinį suinteresuotumą skiepais ir pan.
Tinklaraštininkų įtaka akivaizdi valstybės statistiniuose duomenyse. Danijoje 2003 m. gimusių mergaičių, dalyvavusių ŽPV skiepų programoje, tėra 54 proc. – mažiausiai Šiaurės valstybėse. Šis procentas drastiškai sumažėjęs, palyginti su 1998 m. gimusiomis mergaitėmis, iš kurių 92 proc. dalyvavo programoje, ir yra daug mažesnis nei Norvegijoje bei Švedijoje, kur paskiepyta atitinkamai 88 proc. ir 80 proc. mergaičių. Kita vertus, Suomijoje šis skaičius stabiliai laikosi apie 65–72 procentus.
Kanados antropologė ir neuropsichiatrė Anna Kata (McMasterio universitetas Ontarijuje) tyrė grupes, kurios, anot jos, įgauna vis daugiau įtakos tėvų sprendimams, nes žmonės mažiau klausosi ekspertų (pavyzdžiui, gydytojų), verčiau leisdamiesi valdomi internete randamos informacijos. A. Kata išsiaiškino, kad skiepų priešininkų programos skatina visuotinį nepasitikėjimą ekspertais, naudodamos tokius argumentus, kad jie yra vaistų gamintojų kišenėse arba kad mokslininkai klydo ir anksčiau. Kai kurie abejoja skiepais, teigdami, kad jie ne 100 proc. efektyvūs arba kad mokslininkai dar tiksliai nežino jų efektyvumo. Kiti tvirtina, kad skiepai nėra natūralūs, priešingai nei imunizacija, susidaranti po natūralaus užkrėtimo, arba potencialiai pavojingi, nes neįrodyta priešingai. Su tokiais argumentais ginčytis sudėtinga, nes jie migloti ir bendro pobūdžio, dažnai paremti pavieniu atveju, visiškai nebandantys diskutuoti su mokslininkų tinkamai atliktais tyrimais.
Moksliškiausias skiepų skeptikų argumentas buvo paneigtas. Jie teigė, kad gydytojai stebėjo serijas jaunų moterų lėtinio nuovargio atvejų po to, kai jos buvo paskiepytos.
Britanijos sveikatos apsaugos institucijų 2013 m. atliktas tyrimas parodė, kad iš 1,5 mln. paskiepytų merginų 2008–2010 m. lėtinio nuovargio simptomus jautė 29. Nei jei tik 10 proc. lėtinio nuovargio atvejų būtų pranešti ir įtraukti į tyrimą, šis skaičius vis dar neviršytų to, kokio gydytojai tikėtųsi, nes simptomus gali sukelti ir kiti veiksniai, dažnai net nežinomi. Be to, mokslininkai nustatė, kad, 2008 m. pradėjus naudoti skiepą, lėtinio nuovargio atvejų skaičius tarp jaunų mergaičių ne tik neišaugo, bet net sumažėjo maždaug 10 procentų.
2017 m. Norvegijoje atliktas tyrimas pateikė tokius pačius rezultatus. Tyrimas įtraukė daugiau nei 800 tūkst. mergaičių ir berniukų, kuriems 2009–2014 m. buvo 10–17 metų, bei duomenis apie 175 tūkst. mergaičių, kurioms 2009 m. ir vėliau galėjo būti suleistas ŽPV skiepas. Tyrimu nustatyta, kad nors lėtinio nuovargio atvejų skaičius ir išaugo, augimas tarp mergaičių ne didesnis nei tarp berniukų, vadinasi, skiepas negali būti to priežastis.
Didelis tyrimas Danijoje, kurį 2017 m. atliko Statenso serumo institutas, taip pat rodo, kad ŽPV skiepas neturi ilgalaikių šalutinių poveikių ir nepadidina rizikos susirgti rimtomis autoimuninėmis arba neurologinėmis ligomis.
Pažemintas gydytojas kuria filmus
Wakefieldas dabar gyvena toli nuo suteptos britiškos reputacijos – JAV. 2013 m. sausį jis pasirodė Vašingtone dalyvauti kasmečiame „Realscreen“ suvažiavime, kuriame televizijos verslas bando kurti naujų realybės šou koncepcijas.
Per savo nešiojamąjį kompiuterį A. Wakefieldas parodė trumpą anonsą, pristatydamas savo naujos televizijos laidos, pavadintos „Autizmas: keičiame gyvenimus“ (angl. Autism: Changing Lives), idėją. Anonse rodomi trys autizmu sergantys vaikai, kurių tėvams palengvėja, kad A. Wakefieldas su komanda sukūrė veiksmingą vaistą. Naujajame realybės šou pasakojama apie kelią į pasveikimą, bet jis nepateko į televizijos kanalus. Buvęs gydytojas kovoja toliau ir tebėra įsitikinęs, kad MMR skiepo virusų derinys yra žalingas. 2016 m. jis pristatė filmą „Paskiepyti“ (angl. Vaxxed), kuriame, jo teigimu, atskleidžia, kaip institucijos bando sunaikinti duomenis, rodančius ryšį tarp MMR skiepo ir autizmo.
Filmas buvo sutiktas šaltai ir nesukėlė naujos įtarių tėvų bangos. Laimei. Nes, nors vaistų gamintojus ir galima kaltinti dėl agresyvių verslo metodų ir dar ne visi šalutiniai poveikiai visiškai suregistruoti, faktai yra tokie: skiepai ne tik visiškai išnaikino daugybę ligų, bet ir išgelbėjo milijonų žmonių gyvybes.
Penki vaistai, išgelbėję milijonus
Medicinos išradimai, tokie kaip skiepai, insulinas ir antibiotikai, per pastaruosius 200 metų išgelbėjo milijonus žmonių visame pasaulyje.
Skiepai išnaikina raupus
Pirmieji pasaulio skiepai buvo skirti nuo raupų, XX a. nužudžiusių 300–500 mln. žmonių. 1977 m. skiepai jau buvo išnaikinę šią ligą.
Antibiotikai įkvepia naujus gydymo būdus
Pirmojo antibiotiko – penicilino – išradimas 1928 m. ne tik išgelbėjo milijonus nuo mirties dėl užkrėstų žaizdų ir pan., bet ir suteikė galimybę persodinti organus ir kt.
Insulinas prikelia iš numirusiųjų
Iki insulino išradimo 1921 m. I tipo diabeto diagnozė buvo mirties nuosprendis, o šiandien maždaug 20 mln. diabetikų gyvena visiškai normaliai.
Rankų plovimas išgelbsti gimdančias moteris
1867 m. Josephas Listeris rekomendavo prieš operuojant dezinfekuoti instrumentus ir rankas. Per kelis dešimtmečius mirčių gimdant skaičius nukrito nuo 10 iki 1 procento.
Anestezija padaro operacijas beskausmes
Iki 1846 m. pradedant naudoti eterius, 90 proc. pacientų mirdavo po operacijų. Chirurgai turėdavo dirbti itin greitai, kad neištęstų pacientų patiriamų skausmų.