Skaitytojas iš Žemaitijos, Plungės rajone vakar pamatė tai, ko nesitikėjęs. Klausdamas DELFI, kodėl taip keistai pro debesis šviečia saulė, plungiškis pridūrė, kad vaizdelis buvo užfiksuotas pirmadienio vakarą.
DELFI nuotraukas rodė astronomui ir klimatologei, klausdamas, kas galėjo suformuoti tokį reiškinį.
Astronomas: saulė vis dar šviečia taip pat
Vilniaus universiteto (VU) astronomas Julius Sperauskas sakė, kad šis reiškinys su astronomija nieko bendro neturi: „Saulė kaip buvo taip ir yra. Su ja, kaip šviesos šaltiniu, šie vaizdai neturi nieko bendro. Tai turėtų būti atmosferos nulemtas reiškinys, kurį plačiau galėtų komentuoti meteorologai ar klimatologai.“
Astronomas neatmetė galimybės, kad nuotraukos fotografavimo aplinkybės ir kameros ypatybės skaitytojo nuotraukai galėjo pridėti papildomų efektų.
Klimatologė: tokių reiškinių bus vis daugiau
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologijos skyriaus vedėja Audronė Galvonaitė iškart patvirtino, kad skaitytojas užfiksavo reiškinį, vadinamą „saulės stulpu“.
Nors senolių išmintis teigia, kad toks saulės švytėjimas gali reikšti didelę nelaimę, A. Galvonaitė ragina nenustebti ir nepanikuoti. Pasak jos, tokie reiškiniai laikomi perspėjimu apie orų pasikeitimus ir šiuo atveju pranašauja atlėgstantį šaltį, galbūt sniegą.
Kada reikėtų tikėtis orų permainų? „Orai keičiasi praėjus keletui dienų po reiškinio pasirodymo, taigi orų permainų galime tikėtis jau netrukus“, – teigė A. Galvonaitė.
Klimatologė patvirtino, kad šiuo metu šis ir kiti panašūs reiškiniai kartosis, jų bus daugiau: „Tokių optinių reiškinių bus ir daugiau, gali pasirodytų ir halų, taip pat gali atsirasti ratilų aplink saulę, ar net matytis kelios saulės. Panašūs optiniai reiškiniai gali būti matomi ir naktį, danguje, aplink mėnulį.
Kalti saulės spinduliai ir kristalai
Vilniaus universiteto hidrologijos ir klimatologijos katedros lektorė Judita Liukaitytė paaiškino, kas yra šviesos stulpas. „Tai yra siauras vertikalusis šviesos srautas, aukštyn arba žemyn besitęsiantis nuo kylančios arba besileidžiančios Saulės, kuris susiformuoja dėl Saulės spindulių atsispindėjimo“, - pasakojo ji.
J. Liukaitytė aiškino, kad Saulės spinduliai atsispindi nuo horizontaliai paviršiaus atžvilgiu išsidėsčiusių ledo kristalų plokštumų.
„Pakibusios ore plokštelės formos kristalai į viršų ištįsusius Saulės stulpus formuoja tuo atveju, kai Saulės diskas yra žemiau negu 6 laipsniai virš horizonto linijos. Atspindys nuo šešiabriaunių prizmių (jų pagrindinė ašis būna horizontali) suformuoja žemyn sklindantį šviesos srautą, kai Saulė yra apie 20 laipsnių aukštyje virš horizonto“, - teigė ji.
Mokslininkės nuomone, tai greičiausiai tai nutiko dėl labai žemos temperatūros ir daug ledo kristalų esančių ore, dėl šiuo metu anticiklone pasitaikančių temperatūros inversijų.