Kaip pranešama moksliniame žurnale „Clinical Infectious Diseases“, atmainos mėginiai buvo surinkti per plaučių maro protrūkį, vykusį Madagaskaro Faraciho rajone 2013-ųjų vasarį.
Panaudodami šio protrūkio mėginius, Šiaurės Arizonos universiteto ir Madagaskaro Pasteuro instituto mokslininkai neseniai ištyrė atmainą ir patvirtino, kad ji yra atspari streptomicinui – plačiai naudojamam antibiotikui, laikomam „pirmuoju pasirinkimu“ gydant marą, rašo iflscience.com.
Itin svarbu tai, kad mokslininkų atliktas tyrimas pirmą kartą parodė, jog antimikrobinėms priemonės atspari maro atmaina gali būti perduodama nuo žmogaus žmogui. Kaip manoma, per minėtąjį protrūkį iš viso užsikrėtė 22 žmonės, trys iš jų mirė.
Mokslininkų teigimu, dauguma iš 19 užsikrėtusių žmonių, kurie išgyveno, maru veikiausiai užsikrėtė per tradicines laidotuvių apeigas, kai buvo laidojamas vienas ar daugiau iš trijų asmenų, kuriems užsikrėtus maru išgyventi nepavyko.
„Mums pavyko pirmą kartą nustatyti, kad antimikrobinėms priemonėms atspari Yersinia pestis atmaina gali būti perduodama nuo žmogaus žmogui, – pažymėjo profesorius Dave‘as Wagneris iš Šiaurės Arizonos Universiteto Patogenų ir mikrobiomos instituto. – Antimikrobinėms priemonėms atspari maro atmaina iš šio protrūkio dėl chaotiškos taškinės mutacijos yra atspari streptomicinui.
Tačiau ją vis dar gali paveikti dauguma kitų antibiotikų, įskaitant ko-trimoksazolį. Laimei, visi 19 išgyvenusių žmonių buvo gydomi ne tik streptomicinu, bet ir ko-trimoksazoliu.“
Antimikrobinėms priemonėms atsparus maras buvo užfiksuotas ir anksčiau. Pavyzdžiui, 2017-aisiais mokslininkai Madagaskare užfiksavo 16-mečio jaunuolio atvejį: jis buvo užsikrėtęs Yersinia pestis bakterija, kuri, kaip paaiškėjo, yra atspari aštuoniems dažniausiai tokiems atvejams gydyti skiriamiems antibiotikams, įskaitant ir streptomiciną. Tačiau dabar yra pirmas kartas, kai mokslininkai aptiko perdavimo nuo žmogaus žmogui įrodymų.
Maras dažnai laikomas viena seniausių ir labiausiai mirtinų ligų žmonijos istorijoje. Tarp šiurpiausių maro „pasiekimų“ būtina paminėti juodąją mirtį – pandemiją, XIV a. Eurazijoje ir Šiaurės Afrikoje pražudžiusią daugiau nei 50 mln. žmonių.
Maras gali būti trijų formų: buboninis, septiceminis ir pneumoninis. Buboninis maras yra dažniausiai pasitaikanti ligos forma, ją žmonėms paprastai perduoda įkandusi blusa. Negydoma liga gali progresuoti ir apimti plaučius bei tapti pneumoniniu maru, kuris paprastai yra mirtinas, jei nesulaukiama gydytojų pagalbos.
Pneumoninis maras taip pat laikomas labiau užkrečiamu ir plinta nuo žmogaus žmogui oro lašeliniu būdu. Maru kasmet vis dar užsikrečia šimtai žmonių, daugiausia kaimiškose Azijos ir Afrikos vietovėse. Nors „išsivysčiusiame pasaulyje“ maras aptinkamas retai, keistų atvejų vis dar pasitaiko Šiaurės Amerikoje, ypač atokiose vietovėse vakarinėje Jungtinių Valstijų dalyje.
Sunkūs maro protrūkiai didžiojoje dalyje pasaulio išlieka retas atvejis, nes marą nesunku pagydyti antimikrobinėmis priemonėmis – na, bent jau kol kas. Kaip rodo šis naujausias atradimas, galbūt ne visada, norėdami įveikti anksčiau lengvai pagydomas ligas, galėsime kliautis šiuo metu turimu antibiotikų arsenalu.
„Taškinė mutacija, kuri taip pat yra atsparumo streptomicinui priežastis kitų bakterijų rūšių atveju, Yersinia pestis įvyko savarankiškai mažiausiai tris kartus ir, panašu, neturi jokio neigiamo poveikio antimikrobinėms priemonėms atspariai atmainai. Tai leidžia spręsti, kad ji galbūt gali išlikti gamtoje per įprastą graužikų ir blusų ligos perdavimo ciklą. Tačiau antimikrobinėms priemonėms atsparios Yersinia pestis atmainos yra nepaprastai retos, o ši mutacija Madagaskare po protrūkio daugiau aptikta nebuvo“, – aiškina profesorius D. Wagneris.