Lietuvos tyrimų centro mokslininkai stažuojasi Ciuriche ir Haifoje

Lietuvos tyrimų centras, bendradarbiaujantis su pasauline patentų lydere IBM, šiuo metu vykdo 3 mokslinių tyrimų projektus nanotechnologijų srityje. Dar 3 projektai vykdomi sveikatos mokslų srityje. Centro vizijoje - šių projektų metu sukurtos intelektinės nuosavybės vystymas, patentavimas ir pardavimas, siekiant kad moksliniai išradimai pasitarnautų žmonijai kasdieniame gyvenime.

Prie Lietuvos tyrimų centro nanotechnologijų projektų dirba komandos, kurias sudaro mokslininkai iš IBM laboratorijų Šveicarijoje, bei Lietuvos mokslininkai ir studentai. Trys iš jų šią vasarą leidžia dirbdami nanotechnologijų projektuose tik šią gegužę atidarytoje nanotechnologijų laboratorijoje Ciuriche.

„Veiklą pradėję tik metų pradžioje, jau turime apčiuopiamų rezultatų – pasirašytos sutartys dėl šešių projektų, jaunieji mokslininkai stažuojasi IBM laboratorijose. Šiuo metu kalbamės su dar dviem užsienio kompanijomis, kurios svarsto galimybę tapti Lietuvos tyrimų centro partnerėmis“ – sakė Lietuvos tyrimų centro generalinis direktorius Tomas Deržanauskas.

Neretai plačiajai visuomenei moksliniai tyrimai atrodo toli nuo kasdienybės. Tačiau IBM laboratorijose besistažuojantys studentai iš Lietuvos pasakojo dirbantys projektuose, kurių metu sukurti produktai jau netrukus bus tiesiogiai ar netiesiogiai naudojami kiekvieno iš mūsų.

NANO3 projekte Ciuriche dirbantis Kauno technologijos universiteto studentas Tomas Tamulevičius kartu su kolegomis kuria nano rašto technologiją. Tokį plika akimi neįžiūrimą raštą verslininkai galės naudoti produktams žymėti. “Klastotės ir prekyba padirbtais gaminiais juodojoje rinkoje tampa vis brangiau kainuojančia problema naujų technologijų, prabangos prekių ir medicinos pramonei. Nano raštas leis tiesiai ant produktų “įspausti” mikroskopinius identifikavimo ženklus ir taip apsisaugoti nuo padirbinėtojų”, - pasakojo Tomas Tamulevičius.

Darius Urbonas ir Karolina Stankevičiūtė, NANO1 ir NANO2 projektuose dirbantys studentai, kartu su kolegomis siekia atrasti sprendimus, kurie sumažintų superkompiuterių, kasdien tarnaujančių žmonijai, energijos suvartojimą.

Kaskart ko nors ieškodami internete naudojamės didžiulį kiekį energijos “suvalgančiais” duomenų centrais, kuriuos valdo superkompiuteriai. Tie patys superkompiuteriai, kurie mums padeda rasti geriausius restoranus ar trumpiausią kelią iki miesto centro, naudoja didžiulius elektros energijos kiekius. “Iš tiesų vidutiniškai net 50 proc. oru vėdinamo duomenų centro elektros energijos suvartoja ne darbo kompiuteriu procesai, užklausų apdorojimai, o vėdinimas, apsaugantis procesorius nuo perkaitimo”, - sakė Darius.

Pasak jo, dėl to ir yra stengiamasi šiuos duomenų centrus padaryti maksimaliai energetiškai efektyvius. “Šiuo metu yra bandomi keli keliai tam pasiekti. Viena iš labiausiai ištyrinėtų ir išvystytų idėjų yra fotonika, kuri duomenų perdavimui naudoja šviesą vietoje elektros, o tai - daug efektyviau”, - pasakoja Dariaus kolegė Karolina. IBM ir Lietuva kartu dirba su fotonikos projektais, konkrečiai - medžiagų ir struktūrų srityse, kurios galėtų padėti išspręsti energetinio efektyvumo problemą.

Tiek fotonikos srities, tiek nanorašto technologijos žinios ateityje gali būti taikomos pramonėje ir galėtų būti ekonomiškai naudingos Lietuvai. Patentavimas leis užsidirbti mokslininkams parduodant savo išradimus, o verslo įmonėms – perkant inovatyvius sprendimus ir produktus, kuries padės susikurti pranašumą prieš konkurentus.

Dar trijų sveikatos mokslo Lietuvos tyrimų centro projektų dalyviai studentai stažuojasi IBM laboratorijoje Haifoje, Izraelyje.

Apie laboratoriją

Nobelio premijos laureatų vardais pavadinta Gerd Binnig and Heinrich Rohrer laboratorija yra maksimaliai apsaugota nuo išorinės aplinkos poveikio - transporto ir kitų faktorių sukeliamų virpesių, garsų ir plika akimi nematomų dulkelių, kurios darytų didžiulį poveikį nano lygmens tyrimams. Vienas nanometras - tai apie 10 vienas šalia kito esančių atomų, o nanotechnologijų mokslas tyrinėja iki vos 10 nanometrų dydžio darinius.