Paskutinį kartą „LitSat-1“ į Lietuvą signalą atsiuntė trečiadienį (8 val. 15 min. 15 s.). Nuo pirmojo aktyvaus ryšio su palydovu, kuris užmegztas vasarį, buvo praėjusios 1 962 val. 30 min. arba beveik 82 paros. Per tą laiką „LitSat-1“ Žemės orbitą apskriejo 1 303 kartus ir maždaug 1,3 mln. kartų išsiuntė tautos žinutę iš kosmoso „Lietuva Myli Laisvę“.
„Palydovas savo darbą atliko su kaupu. Metas žiūrėti į priekį ir 2015 m. išbandyti pjezoreakcijos įrangą kosmose,“ – tvirtino „LitSat-1“ kūrėjų komanda.
Kitas lietuviškas palydovas, į kosmosą iškeltas ir paleistas vienu metu su „LitSat-1“, yra „LituanicaSAT-1“. Pastarojo projekto vadovas Vytenis Buzas teigė, kad jų kūrinys Žemės orbitoje iki panašaus likimo, kaip ir „LitSat-1“, suksis dar maždaug mėnesį.
Šiuo metu KTU bandoma naujo tipo stabilizavimo sistema nanopalydovams, kurioje naudojamos pjezoelektrinės pavaros. Prieš pritaikant ją kosmose, atliekami žemės bandymai, o iš „Litsat-1“ skrydžio sukaupti duomenys bus panaudoti projektuojant valdymo sistemos įrangą., rašoma KTU pranešime spaudai.
Lietuvos kosmoso asociacijos vadovo Vidmanto Tomkaus įsitikinimu, ne mažiau nei įgyta technologinė patirtis, svarbi ir šio projekto šviečiamoji misija, ypatingai tarp Lietuvos jaunimo.
„Kurdami realų kosminį objektą turėjome galimybę važinėti po Lietuvą ir jį pristatyti moksleiviams, studentams. Jaučiame, kad projektas labai paskatino jaunimą domėtis inžineriniais, techniniais ir gamtos mokslais. Ypatingai palydovu domisi moksleiviai,“ – sakė V. Tomkus.
Pasak Asociacijos vadovo, šis projektas tam tikra prasme priartino kosmines idėjas prie žemės – tiek verslas, tiek valdžios atstovai, tiek visuomenė patikėjo, kad tokius sudėtingus gaminius kaip kosminės technologijos galima kurti ir Lietuvoje.
Misiją vykdė Kauno technologijos universitetas, bendradarbiaujant su Lietuvos Kosmoso Asociacija bei Lietuvos kosmoso mokslų ir technologijų institutu.