2016 metais šie vyrai pradėjo savo misiją, kad išsiaiškintų, kokią įtaką ilgalaikis gyvenimas nesvarumo aplinkoje daro žmogaus kūnui. Jie tapo pirmaisiais žmonėmis, nesvarumo sąlygomis praleidusiais vienerius metus, rašo businessinsider.com.

Jų misija buvo dvigubai ilgesnė už tipiškas JAV kosmoso misijas, o jų kelionė, kurios metu buvo nuskrieta daugiau kaip 143 mln. mylių, laikoma kritiškai svarbia, ruošiant astronautus būsimoms ekspedicijoms į Marsą. S. Kelly identiškas brolis dvynys ir buvęs NASA astronautas Markas Kelly liko Žemėje kaip kontrolinis subjektas.

Kai S. Kelly prieš dvejus metus sugrįžo į Žemę, jis buvo 3,75 cm, aukštesnis, o jo judesiai buvo lėtesni ir ne tokie tikslūs. Be to, reikšmingai pasikeitė jo genetinis kodas. Nors vėliau šie rodikliai normalizavosi, preliminarūs NASA rezultatai šiuo metu rodo, kad po nusileidimo 7 proc. jo DNR nebegrįžo prie ankstesnės būklės ir nebesutampa su jo brolio dvynio DNR.

Per pokalbius socialiniame tinkle „Reddit“, kol dar buvo TKS, S. Kelly dalijosi savo pastebėjimais apie gyvenimą kosmose. Štai įdomiausi dalykai, kuriuos atskleidė astronautas.

Kosmosas nėra toks baugus, kaip galite pagalvoti.

„Nesijaučiu vienišas ar išsigandęs. Jau šešias savaites JAV kosminės stoties pusėje esu vienintelis amerikietis ir jaučiuosi gerai. Išsigandau tik tuomet, kai iš Žemės paskambinęs kontrolės centras privatizavo garsą – paprastai tai reiškia, jog nutiko kažkas negera. Taigi tuomet šiek tiek bijojau“.

Bahamai iš kosmoso yra tokie pat gražūs.

„Mano mėgstamiausia Žemės vieta, žvelgiant iš kosmoso, veikiausiai yra Bahamai. Nuostabios ir įvairios mėlyno vandens spalvos ir kontrastai iš čia atrodo gana įspūdingai“.

Pirmasis patiekalas, kurio norės paragauti grįžęs į Žemę.

„Pirmasis maistas, kurio paragausiu grįžęs, veikiausiai bus koks nors vaisius (arba agurkas), kurį rusų slaugė man paduos iš karto po to, kai būsiu ištrauktas iš kosminės kapsulės ir pradėsiu pirmuosius sveikatos patikrinimus“.

Mikrogravitacija jūsų kūnui gali būti naudinga.

„Panašu, kad sumažėja kraujospūdis, nes jam nereikia kovoti su Žemės trauka“.

„Mano raumenims ir sąnariams čia yra kur kas geriau, negu Žemėje. Jaučiuosi taip, tarsi ilsėčiausi lovoje. Nėra jokio spaudimo ar skausmo. Tačiau prieš sportą aš atlieku tempimo pratimus, nes mano raumenys nėra pratampyti, jie tarsi miega“.

Nors viskas atrodo lengva, tai nereiškia, kad taip ir yra.

„Manau, kad mes sudarome įspūdį, jog viskas yra lengva, ir daugeliui žmonių atrodo, kad taip ir yra. Nemanau, kad žmonės įvertina tą darbą, kurio reikia, kad tokios misijos įvyktų, pavyzdžiui, tuos žmones, kurie gyvena kosmine stotimi jau 15 metų. Kad tai galėtų įvykti, stengiasi didžiulė armija sunkiai dirbančių žmonių“.

Geriausias pedikiūras – kelionė į kosmosą.

„Kosmose dingsta nuospaudos nuo pėdų. Taigi jūsų padai tampa švelnūs, tarsi naujagimio pėdutės. Tačiau mano viršutinės pėdų dalies oda pasidarė tarsi krokodilo, nes aš naudoju viršutinę pėdų dalį, kad galėčiau judėti po kosmoso stotį pėdoms skirtais turėklais“.

Kosmose tvyro svylančio metalo kvapas.

„Kvapas priklauso nuo to, kuriame segmente esi. Kartais tvyro antiseptinis kvapas, kartais dvokia šiukšlėmis. Tačiau kvapas, kurį pajunti pravėręs liuką, man primena svylančio metalo kvapą“.

Dėl mikrogravitacijos keistas jausmas rankose.

„Jūsų rankos kosmose nekabaldžiuoja prie šonų, kaip Žemėje, nes čia nėra žemės traukos. Apima keistas jausmas, kai jos pradeda sklandyti priešais mane. Kur kas patogiau, kai jos būna priglaustos. Aš joms neleidžiu sklandyti net per miegą – sukišu jas į savo miegmaišį“.

Šlapinimasis kosmose gali virsti bjauriu reikalu.

„Neseniai turėjau šalinti kelių litrų dydžio šlapimo, susimaišiusio su rūgštimi, kamuolį. Rūgšties dedama į šlapimą, kad jis nepažeistų aparatų, kurie varinėja jį per sistemą. Rūgštis neleidžia sistemai užsikimšti“.

Sutarti su kolegomis yra itin svarbu.

„Vienas svarbiausių kosmoso stoties programos dalykų yra tai, kad ji yra tarptautinė. Mes labai gerai sutariame. Mes privalome sutarti, nes patikime vieni kitiems savo gyvybes“.

Miegoti kosmose nėra paprasta, o sapnai gali būti labai keisti.

„Miegoti kosmose yra sudėtingiau, negu lovoje, nes čia visą dieną miego poza išlieka ta pati. Tu net negali patirti to malonaus atsipalaidavimo jausmo, kuris Žemėje aplanko po ilgos darbo dienos. Be to, miegui stotyje trukdo įvairūs ūžesiai, todėl naudoju ausų kištukus“.

A post shared by Scott Kelly (@stationcdrkelly) on Mar 13, 2017 at 9:40am PDT

Laikas kelia tikrą iššūkį.

„Vienerius metus gyvenant kosmose, didžiausią iššūkį kelia laikas. Vieneri metai yra ilgas laikas“.

Tačiau S. Kelly niekada nenuobodžiauja.

„Čia manęs niekada neapima nuobodulys. Tavęs visada laukia daugybė darbų, ir jiems neužtenka laiko. Kalbant apie vienišumą, mes turime gana daug priemonių, kaip palaikyti ryšį su savo artimaisiais. Žinoma, aš tikrai ilgiuosi savo artimųjų, bet niekada nesijaučiu vienišas. Bendravimas su žmonėmis Žemėje per socialinius tinklus taip pat padeda!“.

Vienerius metus praleidęs kosmose, pradedi vertinti kai kuriuos dalykus.

„Dabar labiau vertinsiu gamtą“.

Buvimas kosmose kartais gali būti siurrealistiškas.

„Šiek tiek siurrealistiška žinoti, kad esi mažame savo erdvėlaivyje ir vos už kelių centimetrų tavęs tyko staigi mirtis“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (40)