Šiis kempinės priklauso Monorhaphis chuni rūšiai. Visą jiems skirtą amžių šie gyviai praleidžia prisitvirtinę prie vandenyno substrato viena ilga spikule. Aplinkui ją apsisukantis kūnas primena cilindrą, siūbuojantį ant laibos kojos, tvirtai įsikabinusios į vandenyno dugną.
Apie neįtikėtiną šių gyvūnų ilgaamžiškumą buvo paskelbta dar 2012 metais. Tai išsiaiškinti pavyko išanalizavus izotopinę ir elementinę išties įspūdingų matmenų Monorhaphis chuni rūšies egzemplioriaus skeleto sudėtį. Mokslininkų pasirinkta kempinė buvo tikras gigantas – daugiau nei 2 metrų ilgio ir 1 centimetro storio.
Vis dėlto dar labiau šokiruoja rezultatai, gauti ištyrus silicio dioksido plokšteles, kurios, susisluoksniuodamos tarytum medžio rievės, suformuoja stiklo pluošto virbą primenantį kempinės kūną.
Maždaug 11 tūkst. metų senumo kempinė turėjo tapti galybės permainų liudininke. Šis gyvis ramiai sau augo maždaug 1,1 tūkst. metrų gylyje Rytų Kinijos jūroje, kol 1986 metais buvo surastas. Praėjus daugiau nei 25 metams, silicio dioksido lazdelės augimo dėsningumus stebėję mokslininkai pateikė vertingos informacijos apie klimatą, kuriame gyvūnas vystėsi.
„Pirmiausia elektroniniu mikroskopu aptikome keturias sritis, kuriose sluoksniai buvo suformavę netaisyklingą piešinį, – pranešime spaudai nurodė tyrimo iniciatorius Klausas Peteris Jochumas. – Tai ženklas, kad konkrečiu metu vandens temperatūra pakilo, pavyzdžiui, dėl povandeninio kalno išsiveržimo.“
Dėl išskirtinai ilgos gyvenimo trukmės Monorhaphis chuni rūšies kempinės prilygsta tikram klimato duomenų archyvui, teikiančiam vertingos informacijos apie per laiką kintančias sąlygas vandenyno gelmėse.
Atsižvelgiant į šių organizmų teikiamus duomenis, pavyko nustatyti, kad per pastaruosius tūkstantmečius vandenyno temperatūra žemutiniuose sluoksniuose keitėsi kelis kartus, o toje vietoje, kurioje kempinė išsivystė, bent kartą buvo pakilusi nuo mažiau nei 2 iki 6–10 laipsnių, ir taip įvyko plyšus povandeninių kalnų plutai. Šią informaciją pavyko gauti tik analizuojant kempinės sandarą: anksčiau apie tai nieko nežiota.
O kas gyvena 500 metų?
Naujas tyrimas atskleidė, kodėl ilgiausiai pasaulyje gyvenantys stuburiniai – Grenlandijos rykliai – išgyvena tiek daug metų. Šios išvados gali turėti didelės reikšmės šios rūšies ateičiai. Grenlandijos rykliai gali gyventi šimtus metų, tačiau mokslininkai niekada nesuprato, kodėl. Dabar tyrinėtojai galiausiai atskleidė stulbinančio šių gyvūnų ilgaamžiškumo paslaptį: jų medžiagų apykaita niekada nesikeičia. Šis netikėtas atradimas prieštarauja ankstesnėms mokslininkų prielaidoms ir gali turėti didelės reikšmės šiems gyvūnams prisitaikant prie klimato kaitos, rašo livescience.com.
Grenlandijos ryklių (Somniosus microcephalus) vidutinė gyvenimo trukmė yra mažiausiai 250 metų, bet kartais jie gali sulaukti ir daugiau nei 500 metų, todėl juos pagrįstai galima laikyti ilgiausiai pasaulyje gyvenančiais stuburiniais gyvūnais.
Kaip anksčiau rašė Delfi, manoma, kad jiems taip pat reikia labai daug laiko lytiškai subręsti – apie 150 metų, rašė „Science“.
Šie rykliai gyvena Arkties ir Šiaurės Atlanto vandenynuose iki 2 647 metrų gylyje.
Daugiau skaitykite: Pagaliau išaiškinta paslaptis, kodėl Grenlandijos rykliai gyvena taip ilgai – kai kurie net 500 metų
Parenga pagal mpg.de, NOAA, Science, LiveScience, IFLScience, Delfi arch. inf.
