Vis tik 2018 m. atliktas rentgeno tyrimas atskleidė įdomų dalyką – paaiškėjo, kad mumija yra apsigimimų turintis neišnešiotas žmogaus vaisius, kuriam – ne daugiau nei 28 savaitės, rašoma sciencealert.com.
Mumija buvo eksponuojama Maidstone muziejuje Kente, Anglijoje. Inventoriaus apraše buvo įrašyta, kad tai – 493 m. mumifikuotas sakalas iš Ptolemėjų periodo, rastas Rytų Afrikoje.
Laidojimo vieta savo dydžiu buvo tinkama paukščiui, ant jos auksu buvo nupiešta sakalo galva ir užrašyta hieroglifais, reiškiančiais senovės Egipto dangaus dievą Horus, kuris būdavo vaizduojamas su sakalo galva.
Gyvūnų – pradedant krokodilais, katėmis, baigiant pelėsakaliais, vabalais – mumifikavimas buvo dažnas reiškinys senovės Egipte. Tad rasta mumija neatrodė kuo nors ypatinga ar neįprasta.
2016 m. muziejus nutarė skenuoti žmogaus mumiją, o tuo pačiu nuskenuoti ir kelias gyvūnų mumijas.
Ant krūtinės sukryžiuotos rankos parodė, kad tai – ne sakalo mumija, kita vertus, skenograma nebuvo ryški, taigi muziejaus darbuotojai nutarė, kad veikiausiai čia – beždžionė.
Paskui antropologas Andrew Nelson subūrė komandą iš kelių sričių specialistų, kad visi išanalizuotų ypatingai aukštos rezoliucijos mikroskenogramą.
Tyrėjų komanda išsiaiškino, kad kaulai – vyriškos lyties vaisiaus, kuris – nuo 22 iki 28 savaičių amžiaus, su stuburo apsigimimais ir retu gimimo defektu, dėl kurio tinkamai neišsivysto kaukolė.
„Remdamiesi aukščiausios rezoliucijos vaisiaus mumijos skenograma, nustatėme, kad šiam individui – ryški pakaušio anencefalija, – 2018 m. teigė A. Nelsonas. – Visa viršutinė jo kaukolės dalis nesusiformavusi. Stuburo slankstelių arkos neužsidariusios. Ausų klausomieji kauliukai – jo pakaušyje.“
Sprendžiant iš skenogramos, rankų ir kojų pirštai susiformavę tinkamai, bet kaukolės deformacija tokia stipri, kad smegenų joje praktiškai nebuvo. Vaisiaus gomurys ir lūpa buvo įtrūkę.
Ši mumija – retenybė. Tai – vienas iš aštuonių žinomų mumifikuotų embrionų ir tik vienas iš dviejų su pakaušine anencefalija. Pirmas embrionas su pakaušio anencefalija buvo rastas 1826 m., beveik prieš 200 metų.
Sprendžiant iš vaisiaus mumijos apipavidalinimo, šeimai jis buvo labai brangus.
„Šeimai turėjo būti tragiškai skaudi kūdikio netektis ir tokio keisto, visiškai nenormalaus vaisiaus gimimas, – sakė A. Nelsonas. – Šeima nusprendė mumifikuoti šį individą, kas buvo daroma labai retai.
Senovės Egipte neišnešiotus kūdikius laidodavo puoduose, namuose po grindimis ir kitokiais būdais. Žinomi tik šeši ar aštuoni mumifikuoti embrionai. Taigi šis individas buvo išskirtinis.“
Tyrėjų nuomone, sprendžiant iš vaisiaus būklės, jo motinos racione greičiausiai trūko folio rūgšties – šis vitaminas be galo svarbus, formuojantis nerviniam vamzdžiui. Jei pakanka folio rūgšties, mažėja pakaušio anencefalijos rizika.
Kita vertus, kyla klausimas, kodėl mumija buvo papuošta sakalo galvos piešiniu. Greičiausiai daug kas paaiškėtų iš kartu su mumija palaidotų daiktų, deja, jų buvimo vieta nežinoma.
A. Nelsonas pristatė tyrimą Pasauliniame mumijų tyrimų kongrese, vykusiame 2018 m. gegužės 21 – 25 dienomis Tenerifėje, Ispanijoje.