Puikiai išsilaikiusi lokio mumija, 2020 metais rasta amžinajame Sibiro įšale, nebuvo tai, ką mokslininkai manė esant. Nauji tyrimai atskleidė, kad neįtikėtinai gerai išsilaikęs lokio karkasas yra daug jaunesnis, nei manyta iš pradžių, ir priklauso visai kitai rūšiai, rašo livescience.com.
Šiaurinių elnių augintojai lokio mumiją, kuri tebeturėjo nepažeistą odą, kailį, dantis, nosį, nagus, kūno riebalus ir vidaus organus, aptiko Rusijai priklausančioje Didžiojoje Liachovo saloje, Rytų Sibiro jūroje. Mokslininkai pavadino ją Eterikano lokiu – pagal netoliese tekančią Didžiojo Eterikano upę.
Aptikus Eterikano lokį, mumijos analizei vadovavę Jakutsko Šiaurės Rytų federalinio universiteto (ŠRFU) Lazarevo mamutų muziejaus laboratorijos mokslininkai laikėsi versijos, kad tai yra išnykęs urvinis lokys (Ursus spelaeus).
Šios seniai išnykusios rūšies fosilijos rodo, kad milžiniški senoviniai lokiai, giminingi rudiesiems lokiams (Ursus arctos) ir baltiesiems lokiams (Ursus maritimus), užaugdavo maždaug iki 3,5 m aukščio ir sverdavo net 1 500 kg.
Ursus spelaeus išnyko maždaug prieš 22 tūkst. metų, baigiantis Paskutiniojo ledynmečio maksimumui, šalčiausiam paskutinio ledynmečio laikotarpiui, todėl tyrėjai manė, kad mumija galėtų būti bent jau tokio senumo.
Tačiau vėlesni tyrimai parodė, kad jie stipriai klydo: iš tikrųjų tai buvo rudasis lokys, gyvenęs maždaug prieš 3460 metų, 2022 metų gruodį paskelbtame pareiškime nurodė ŠRFU komanda.
ŠRFU mokslininkai neseniai atliko išsamią Eterikano lokio nekropsiją, arba gyvūno autopsiją, kuri leido sužinoti dar daugiau informacijos apie paslaptingą mumiją, pranešė „Reuters“.
Tai buvo 1,6 m ūgio ir maždaug 78 kg svėrusi lokio patelė, kuri nugaišo, būdama 2 – 3 metų amžiaus. Kaip žvėris žuvo, neaišku, tačiau jo mumija turėjo žymių stuburo sužalojimo požymių, kurie galėjo nulemti jo gyvenimo pabaigą.
Eterikano lokys buvo taip gerai išsilaikęs, kad jo skrandyje tebebuvo maisto likučių. Paaiškėjo, kad lokys maitinosi nenustatytais augalais ir paukščiais, kurių plunksnos tebebuvo užsilikusios žvėries pilve. Tai atitinka šiuolaikines žinias apie ruduosius lokius, kurie yra visaėdžiai, t. y. mintantys mišriu augaliniu bei gyvūniniu maistu.
Perskyrę meškos kaukolę, mokslininkai išėmė jos smegenis, kurias tikisi ištirti ateityje.
Viena didžiausių paslapčių, susijusių su Eterikano lokiu, yra ta, kaip jis atsidūrė Didžiojoje Liachovo saloje.
Šiuo metu šią salą nuo žemyno skiria maždaug 50 km vandens, todėl labiausiai tikėtina, kad rudieji lokiai į salą atsikraustė dar tada, kai per Paskutinio ledynmečio maksimumą ją su žemynu jungė užšalusi jūra, rašo „Reuters“. Tačiau jei tai tiesa, mokslininkai šioje saloje, tikrame paleontologinių radinių, įskaitant ir mamutų liekanas, lobyne, turėtų rasti kur kas daugiau rudųjų lokių mumijų.