Verta atkreipti dėmesį į tai, kad niekas nesako, jog burnos skalavimo skystis yra kažkokia sidabrinė kulka, galinti apsaugoti jus nuo viruso, iki šiol nužudžiusio daugiau nei 1 milijoną žmonių. Šis tyrimas visai ne apie tai.
Šio tyrimo mokslininkai naudojo koronaviruso formą, vadinamą HCoV–229e, o ne SARS–CoV–2, kuri yra specifinis koronavirusas, lemiantis COVID–19 ligą.
Kadangi abu virusai yra genetiškai panašūs, tikimasi, kad eksperimento rezultatai iš esmės bus vienodi, tačiau tai yra dar viena priežastis, kodėl negalima manyti, kad burnos skalavimo skysčių naudojimas realiame gyvenime suteikia apsauginę funkciją, nes tai nebuvo įrodyta.
Nors sveikatos priežiūros institucijos stengiasi paneigti populiarią klaidingą nuomonę apie tariamą koronaviruso apsaugą, mokslininkai ragina atlikti daugiau tyrimų, siekiant išsiaiškinti, kaip produktai, tokie kaip burnos skalavimo skystis, gali sąveikauti ir neutralizuoti SARS-CoV-2 dėl cheminių medžiagų, kurios, kaip žinia, gali suardyti viruso membraną.
Norėdami tai išnagrinėti, Penn State universiteto komanda žmogaus kepenų ląsteles apipylė tirpalų mišiniais, kuriuose buvo HCoV‐229e virusas ir burnos skalavimo skysčio, nosies purškalo arba kūdikių šampūno, praskiesto iki 1 proc.
Tyrimai atskleidė, kad visi produktai veiksmingai neutralizuoja virusą, nors poveikis skyrėsi ir priklausė nuo to, kiek laiko produktai turėjo sąlytį su virusu.
„Esant 1 ir 2 minučių kontakto trukmei, 1 proc. kūdikių šampūno tirpalas sugebėjo neutralizuoti atitinkamai daugiau nei 99 proc. virusų“, – savo darbe rašo mokslininkai.
Burnos skalavimo skysčiai po 30 sekundžių neutralizavo 99,99 proc. virusų, o kai inkubacijos laikas pailgėjo (1 ir 2 minutes), mokslininkai negalėjo aptikti likusių viruso ląstelių.
Rezultatai patvirtina ankstesnius liepos mėn. paskelbtus Vokietijos tyrimus, kuriuose taip pat teigiama, kad burnos skalavimo skysčiai gali ženkliai sumažinti koronaviruso apkrovą. Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad Vokietijos tyrime buvo naudojamas SARS-CoV-2 virusas, kuris yra panašus į Penn State tyrime naudotą virusą.
Nepaisant to, nė vienas iš šių tyrimų negali garantuoti, kad bandymuose su žmonėmis matysime tuos pačius rezultatus, ir nedaug žinome, kaip realiuose scenarijuose gali veikti tokie produktai kaip burnos skalavimo skysčiai.
Vis dėlto, turint omenyje teigiamus rezultatus, kuriuos matome tokiuose eksperimentuose, ir atsižvelgiant į tai, kiek nedaug apsaugos priemonių nuo koronaviruso turime, mokslininkai sako, kad turėtume vykdyti klinikinius tyrimus, siekiant įvertinti, ar tokie produktai kaip burnos skalavimo skystis iš tikrųjų gali sumažinti viruso apkrovą pacientams, sergantiems COVID-19.
„Net jeigu šių sprendimų naudojimas galėtų sumažinti viruso perdavimą 50 proc., tai turėtų didelės reikšmės viruso plitimui ir kovai su juo“ – sako pirmasis tyrimo autorius mikrobiologas Craigas Meyersas.