Tačiau šiuo metu dažniausiai nagrinėjamas „momentinis“ gyvybingumas, kitaip tariant, ieškoma atsakymo į klausimą, ar šiuo metu tose vietose egzistuoja tinkamos sąlygos gyvybei susidaryti ar išlikti.
Turint omeny, kad Žemėje gyvybės pradžiai reikėjo bent jau milijonų metų, o sudėtingos gyvybės – bent kelių milijardų, toks tyrimų pobūdis atrodo trumparegiškas. Bent jau taip teigiama naujoje apžvalgoje.
Jos autoriai teigia, kad ne mažiau svarbu yra nagrinėti geofizikines dangaus kūnų savybes, siekiant išsiaiškinti, kiek ilgai išlieka tinkamos gyvybei sąlygos ir kaip jos kinta per milijonus ir milijardus metų.
Į tokį poreikį turėtų būti atsižvelgiama planuojant misijas į Europą, Enceladą ar kitą Saturno palydovą Titaną.
Tik žinodami, kaip keitėsi šių kūnų savybės ilguoju laikotarpiu – pavyzdžiui, ar Europa ir Enceladas visada turėjo popaviršinius vandenynus – galėsime įvertinti, kuriuose iš jų geriausia ieškoti gyvybės.
Tokie patys principai galioja ir egzoplanetų tyrimams: vien trumpalaikio gyvybingumo analizė gali parodyti daugybę neva tinkamų vietų gyvybei megztis, bet apjungus su geofizikiniais parametrais, rezultatai gali labai pasikeisti ir tikras gyvybės paieškų misijas galėsime daug geriau sufokusuoti.
Apžvalga publikuojama Nature Astronomy.