Astronomams šis atradimas galėtų palengvinti gyvybės paiešką kitose planetose, rašo newscientist.com.
„Venus Express“ ozono spektrometrinio tyrimo duomenys rodo, kad 100 kilometrų storio atmosferos sluoksnyje virš planetos paviršiaus esama ozono, kurio koncentracija prilygsta ne daugiau nei 1 proc. Žemės ozono sluoksnio koncentracijai
Kompiuteriniai modeliai nurodo, kad Veneros ozonas susiformuoja Saulės šviesai skaidant anglies dvideginio molekules. Šios reakcijos metu atsiskiriantys deguonies atomai susiduria vėsesnėje naktinėje planetos pusėje, kur formuojasi molekuliniai duetai (O2) ir trio (ozonas, O3).
„Esminės cheminės reakcijos, vykstančios Žemės atmosferos viršutiniuose sluoksniuose, taip pat gali vyti ir Veneros atmosferos viršutiniuose sluoksniuose“, - sakė LATMOS atmosferinių tyrimų centro (Prancūzija) mokslininkas Franckas Montmessinas.
Ozonas yra būtinas gyvybei Žemėje, nes apsaugo planetą nuo kenksmingos ultravioletinės Saulės spinduliuotės. Ozono gausa Žemėje verčia manyti, kad CO2 skaidymas veikiant šviesai nėra vienintelis jo šaltinis. Manoma, kad ozonas kartu su molekuliniu deguonimi O2 taip pat susidaro iš deguonies atomų, kuriuos generuoja CO2 naudojantys fotosintetinantys mikroorganizmai, atsiradę prieš bent 2,4 mlrd. metų.
Kai kurie astrobiologai siūlo idėją, kad atmosfera, kurioje vienu metu yra anglies dvideginio, deguonies ir ozono, gali būti ženklas, kad toje planetoje kadaise egzistavo gyvybė.
Tačiau naujasis rezultatas, įvertinus faktą, kad nustatyta, jog Marse taip pat kadaise būta ozono, kurio koncentracija prilygsta 0,3 proc. Žemės ozono, skatina manyti, kad vien šių molekulių egzistencija nėra pakankama norint įrodyti, jog po jomis būta gyvybės.
Manoma, kad gyvybės egzistavimo planetoje pėdsakas turėtų būti ozono koncentracija, siekianti bent 20 proc. Žemės atmosferos ozono koncentracijos. „Veneroje, kaip ir Marse, teigiamas šios junginių trijulės identifikavimas nėra sietinas su biologiniu šių planetų aktyvumu“, - rašo mokslininkai.