Pakistanietis turi ką papasakoti apie gyvenimą Lietuvoje

Į Lietuvą pakistanietis elektronikos inžinierius Muhammadas Rohanas atvyko patartas dėdės ir dabar sako, kad tai buvo vienas geriausių jo sprendimų.

„Dėdė, kuris gyvena Europoje, pasiūlė pasidomėti Baltijos šalių universitetais. Štai tada ir pamačiau, kad Kauno technologijos universitetas (KTU) siūlo daug daugiau inžinerinių studijų anglų kalba nei universitetai Latvijoje ar Estijoje“, - sakė jis.

Vos atvykęs į Lietuvą jis pastebėjo, kad čia galima naudotis ir labai greitu internetu, o tai paliko gerą įspūdį, rašoma pranešime spaudai.

„Gyvendamas toli nuo namų labai daug išmoksti. Susidurdamas su žmonėmis, kurie kitaip mąsto ir priklauso kitoms kultūroms, aš pats augu kaip žmogus ir kaip profesionalas“, – teigia M. Rohanas.

Jis lankė ir kitų šalių universitetus: KTU Elektros ir elektronikos fakulteto studentas pagal „Erasmus+“ mainų programą studijavo Lenkijoje, o 4-ame kurse rudens semestrą praleido Pekino technologijų institute (BIT).

Studijuojant Kinijoje jį sužavėjo žmonių įvairovė – pagal mainų programas čia studijuoja studentai iš Brazilijos, Australijos, JAV ir kitų pasaulio šalių. M. Rohanui tai buvo proga patyrinėti kitas kultūras.

M. Rohanui padarė įspūdį ir Pekino technologijų institutas – dėstytojai čia labai palaikantys, suteikiama daug galimybių atlikti tyrimus.

Birželį atsiėmęs KTU diplomą, Muhammadas išvyko į absolvento praktiką Belgijoje pagal „Erasmus+“ mainų programą.

„Man įdomu sužinoti kuo gyvena kita šalis, palyginti ją su savo namais. Be to, kelionės pagal mainų programas suteikia galimybę pagyventi užsienyje savarankiškai ir tapti labiau nepriklausomu. Jos padeda įgauti pasitikėjimo, pakelia savivertę. Tokiose išvykose labiau pažįsti pats save ir imi labiau vertinti savo gimtąją šalį“, – sakė M. Rohanas.

DELFI skelbė, kad šią vasarą Lietuvoje užfiksuotas imigracijos šuolis. Ekspertai sako, kad prie jo prisidėjo Vyriausybės sprendimas lengviau įdarbinti kai kurių profesijų darbuotojus iš užsienio ir bevizis režimas su Ukraina.

Birželį ir liepą į Lietuvą atvyko 5701 žmogus – 57 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai į Lietuvą atvyko 3639 imigrantai, ketinantys apsigyventi Lietuvoje nuolat arba ne trumpiau kaip metams.

Statistikų duomenimis, dauguma imigrantų yra grįžtantys lietuviai, bet pamažu daugėja atvykstančių užsieniečių.

Daugiau kaip pusę šalyje dirbančių užsieniečių sudaro ukrainiečiai – pernai jų į Lietuvą atvyko per 11 tūkstančių.

Dėl emigracijos ir visuomenės senėjimo Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo nuo 3,7 mln. 1990 metais iki 2,8 mln. šiais metais. Tokie mastai kelia pavojų, nes verslui ima trūkti darbuotojų, tampa sunkiau finansuoti pensijas, sveikatos priežiūrą bei švietimą.