Buvo atlikta tyrimų, atskleidusių, jog tais atvejais, kai, esą, blogai elgiamės, gauname nemenkos naudos, rašoma theconversation.com. Ar tikrai?
Egzistuoja tikrai nemažai detaliai išanalizuotų ir aprašytų keiksmažodžių vartojimo privalumų, įskaitant didesnę ištvermę skausmui, fizinę jėgą ir pagalbą pritampant socialinėje aplinkoje. Keiksmų naudą įrodančių mokslinių darbų vis daugėja. Štai vienas naujesnių tyrimų atskleidė, kad keiksmai gali būti veiksminga susivaldymo strategija tais atvejais, kai kelyje ištinka stresinių situacijų. Šimtams vairuotojų buvo rodomi paveikslėliai, vaizduojantys tris siutą keliančias situacijas kelyje: kai esi priverstas staigiai stabdyti degant raudonam šviesoforo signalui į kelią išėjus pėsčiajam, kai kitas vairuotojas atlieka pavojingą lenkimo manevrą ir kai tenka sustoti dėl kelią blokuojančio neteisėtai sustojusio automobilio.
Pusei tyrime dalyvavusių vairuotojų buvo nurodyta keiktis (tiek tyliai, tiek garsiai), o likusiems prisakyta tylėti. Iš širdies pasikeikę vairuotojai sakė besijaučiantys pozityviau, o tai leidžia daryti išvadą, kad keiksmai padeda palengvinti pyktį situacijose prie vairo. Be to, juk žymiai geriau kelias minutes automobilyje plūstis bjauriausiais žodžiais nei, nuvykus į kelionės tikslą, bjauriai elgtis su niekuo dėtais žmonėmis. Yra nemažai priežasčių, kodėl keiksmai – nemokamas, lengvai prieinamas, nekaloringas ir natūralus būdas sau padėti – tikrai neblogas dalykas. Tik, žinoma, viskam turi būti laikas ir vieta.
Dominuoja požiūris, jog saugaus suvartojamo alkoholio kiekio paprasčiausiai nebūta, o tai reiškia, kad alkoholis iš esmės yra blogai. Nepaisant to, žmonės visame pasaulyje ir toliau įvairiais kiekiais tą alkoholį vartotoja, o, tai darant nuosaikiai, netgi, pasirodo, galima gauti naudos. Štai vienas tyrimas atskleidė, kad alkoholis gali jus padrąsinti sklandžiau prašnekti užsienio kalba. Eksperimento sumanytojai viename Nyderlandų universitete studijuojantiems vokiečiams davė šiek tiek degtinės ir aperityvo (tiek, kiek alkoholio būtų viename ar dvejuose buteliuose alaus).
Tada studentų buvo paprašyta dvi minutes kalbėti olandiškai, antrąja savo kalba, parinkta tema – apie bandymus su gyvūnais. Buvo vertinamas jų žodynas ir tarimas. Paaiškėjo, kad, alkoholio ragavę studentai, kalbėjo sklandžiau nei tie, kurie gėrė tik vandenį. Panašu, kad atpalaiduojančios alkoholio savybės padeda sumažinti socialinį nerimą ir lengviau užmegzti ryšį su mus supančiais žmonėmis.
Nuobodulys
Ar esate girdėję teiginį, jog nuobodžiauja tik nuobodūs žmonės? Tai gana populiarus įsitikinimas šiais be proto intensyviais į tikslą orientuotais laikais, kai nuobodžiaujantys asmenys kone iš karto pasmerkiami kaip tingūs ar stokojantys fantazijos. Bet ar tokiuose žodžiuose yra tiesos? Įstabu tai, kad nuobodžiavimas – universali žmogiška patirtis: šis jausmas pažįstamas visiems be išimtis, tik vieniems nuobodulys artimas draugas, o kitiems – retai sutinkamas pažįstamas. Psichologų teigimu, nuobodulys (jausena, kai nesinori nieko daryti, kai viskas atrodo neįdomu ir beprasmiška) – nesėkmingas noras įsitraukti į pasaulį. Tai tarsi tarpinė būsena.
Tik kokia tokio jausmo prasmė? Vienas iš atsakymų yra tas, kad nuobodulys mus skatina ieškoti prasmės, užsibrėžti tikslą, o tai kursto kūrybiškumą. Vienas tyrimas atskleidė, kad, specialiai privertus žmones nuobodžiauti (pavyzdžiui, rodant nuobodžius vaizdelius, tarkim, kaip lėtai džiaustomi skalbiniai), vėliau kūrybiškumo reikalaujančiose užduotyse jie demonstravo geresnius rezultatus. Taigi, iš esmės nuobodulį vertėtų priimti kaip būtinąją naujų galimybių garantiją.
Kvailumas
Norite tikėkite, norite ne, bet būti kvailam – ar bent nesibodėti taip pasijusti – gali būti labai naudinga. Leidinyje „Journal of Cell Science“ mikrobiologas Martinas Schwatze pasakoja istoriją apie susitikimą su sena pažįstama, viena iš protingiausių jo kada nors gyvenime sutiktų žmonių, kuri atsisakė akademinės karjeros mokslo srityje, kad taptų teisininkė. Pažįstama jam atskleidusi, kad mokslo sritis ją vertusi jaustis kvaila.
Šis šokiruojantis pareiškimas į jo mintis sugrįždavo vėl ir vėl. Vieną akimirką jis ir pats suprato, kad mokslinė veikla ir jį verčia jaustis kvailu. Gana dažnai gali būti neaišku, ar iš viso užduodame teisingus klausimus, ką jau bekalbėti apie atsakymus. M. Schartze suprato, kad atsakymų į dominančius klausimus neturėjimas verčia susidurti su mūsų „absoliučiu kvailumu“. Jeigu su tuo jausmu pavyksta susitaikyti, tuomet jis gali būti išlaisvinantis, padėti tobulėti ir toleruoti pakeliui į tobulėjimą daromas klaidas, taip atverdamas kelią nuostabiems atradimams.
Tai galioja ne tik mokslo sričiai. Kartais abejonė savo gebėjimais gali tapti puikia motyvacija. Tyrimai atskleidė, kad dauguma mūsų iš tikrųjų per gerai vertiname savo gebėjimus, o tai neretai užkerta kelią mokymuisi ir tobulėjimui ateityje.
Socialinių normų pažeidimai
Tikriausiai pats blogiausias elgesys – socialinės tvarkos pažeidimai. Žinoma, nužudyti kitą žmogų – siaubingas blogo elgesio pavyzdys. O kaip dėl taikių maišto formų? Dauguma sutiktų, jog neagresyvus maištas tiesiog būtinas tais atvejais, kai norima išsivaduoti iš potencialiai uždaro etiketo ir mandagybių rato.
Vieno puikaus tyrimo metu mokslininkai metė iššūkį studentams sulaužyti kokią menką socialinę normą ir aprašyti padarinius. Vienas prekybos centre bėgo eskalatoriumi. Kitas, atsidarė automobilio langą, iškišo galvą ir garsiai uždainavo. Trečias atsisėdo greta garbaus amžiaus moters tuščiame autobuse.
Eskalatoriaus pokštas sulaukė daug piktų žvilgsnių ir replikų. Automobilyje dainavęs studentas sulaukė tik palankių reakcijų, o garbaus amžiaus autobuso keleivė džiaugėsi pasitaikiusi galimybe pabendrauti. Tai reiškia, kad lengvus nukrypimus nuo normų nepalankiai priėmė tik mažuma (35,4 proc.). Taigi, galima užtikrintai pareikšti, jog kartais pasielgti netradiciškai naudinga tiek pačiam žmogui, tiek jį supantiems aplinkiniams.