Raižinį sudaro dvi skirtingos scenos ant sujungtų akmeninių blokų. Tikėtina, kad tai – besivystančio siužeto istorija. Be to, abiejuose pavaizduota panaši tematika – žmogus ir jį puolantys pavojingi gyvūnai.

Viename pasakojama apie vyrą, kurį pulti ruošiasi du dantis iššiepę leopardai. Tuo metu vyras dešine ranka laiko sugriebęs savo penį. Kitame akmens raižinyje – asmuo, laikantis kažką panašaus į gyvatę, o prieš jį – įsiutęs jautis, puolantis savo stambiais ragais.

Akmenyje išraižytas vyras, laikantis savo penį ir du leopardai. K. Akdemir nuotr.

Išryškinti jaučio ragai ir leopardų dantys rodo, kad šie gyvūnai yra agresyviai nusiteikę – tai didelio pavojaus scena, teigia archeologas ir šio tyrimo autorius Eylemas Özdoğanas iš Stambulo universiteto.

Vis dėlto, nėra aišku, ką šios scenos iš tiesų pasakoja, tad belieka pasitelti savo fantaziją.

„Šios figūros išraižytos kartu ir vaizduojančios pasakojimą, yra pirmas žinomas tokios holistinės senos pavyzdys“, tikino E. Özdoğanas

Radinys aptiktas acheologinių kasinėjimų metu Sauburç archeologinių kasinėjimų teritorijoje Şanlıurfa provincijoje.

Akmenyje išraižytas vyras, laikantis savo penį ir du leopardai. K. Akdemir nuotr.

Žmonės šią vietovę apgyvendino dar neolito periodu, maždaug 9000 metų prieš mūsų erą, Tai buvo svarbus pereinamasis laikotarpis, kai žmonės vietoje klajojančių medžiotojų ir rinkėjų gyvenimo būdo tapo labiau sėslesni, jungėsi į benduomenes, formavo žemdirbių gyvenvietes.

Ekspertus šis atradimas ypač domina, nes tai – prieš tūkstančius metų išgraviruotas pasakojimas, tačiau tikros istorijos ir siužeto atkurti neįmanoma. „Archeologiniai įrodymai gali leisti padaryti tam tikrų įžvalgų apie to meto bendruomenių tradicijas. Deja, bet retai kada tokie įrodymai išlieka. Vis dėlto, šis radinys yra įspūdingas“, – teigė E. Özdoğan

Anot mokslininko, ši kasinėjimų vietovė Turkijoje gali papasakoti daug istorijų apie neolito laikų visuomenę, apie kurią dar daug ko nežinome.

Akmenyje išraižytas vyras, laikantis savo penį ir du leopardai. K. Akdemir nuotr.

Tyrimas publikuotas moksliniame žurnale Antiquity.

Šaltiniai:

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją