Šv. Mikalojus iš Miros buvo ankstyvųjų krikščionių šventasis, kurio įprotis dovanoti dovanas įkvėpė olandų liaudies personažą Sinterklaasą, kuris vėliau Jungtinėse Valstijose virto Santa Clausu.
Ši mitinė figūra vėliau susiliejo su angliškuoju Kalėdų seneliu (Farther Christmas), garsėjusiu vaišėmis bei žaidimais, ir taip gimė personažas, kurį šiandien dievina vaikai.
Tačiau iš tų laikų, kai gyveno šv. Mikalojus, nėra išlikę jokio jo atvaizdo – šventasis buvo nutapytas tik 343 metais, praėjus šimtmečiams po jo mirties.
Tačiau dabar, pirmą kartą nuo vėlyvųjų Romos imperijos laikų, jau galima pamatyti tikėtiną jo veidą, kai ekspertai, panaudoję kaukolę, rekonstravo jo bruožus.
Pagrindinis naujojo tyrimo autorius Cicero Moraesas sakė, kad jo veidas buvo „stambus ir švelnių bruožų“.
Įdomu tai, kad jis atitinka „platų veidą“, aprašytą 1823 metų poemoje „Šventojo Mikalojaus apsilankymas“, kuri plačiai žinomoma kaip „Twas The Night Before Christmas“ (liet. „Naktis prieš Kalėdas“).
Pasak C. Moraeso, tyrimo metu gautos labai tvirtos išvaizdos rodo, kad Mikalojaus veido matmenys horizontalioje ašyje yra didesni už vidutinius. Pridėjus tankią barzdą, ši savybė labai primena personažą, kuris iškyla vaizduotėje, kai pagalvojame apie Kalėdų Senelį“, – sakė jis.
C. Moraeso bendraautorius ir šventųjų gyvenimo ekspertas Jose Luisas Lira apibūdino tikrojo Mikalojaus iš Miros reikšmę.
Kad rekonstruotų veidą, C. Moraesas ir jo komanda naudojo duomenis, kuriuos praėjusio amžiaus 6-ajame dešimtmetyje surinko Luigi Martino, gavęs leidimą iš Šv. Mikalojaus studijų centro (Centro Studi Nicolaiani).
„Iš pradžių, naudodamiesi šiais duomenimis, kaukolę rekonstravome 3D formatu. Tada, naudodamiesi statistinėmis projekcijomis, atkūrėme veido profilį. Jį apdorojome anatominės deformacijos technika, kai gyvo žmogaus galvos tomografija pakoreguojama taip, kad virtualaus donoro kaukolė atitiktų šventojo kaukolę“, – teigė C. Moraesas.
Mokslininkai parengė du rekonstrukcijos variantus: vienas yra objektyvus nespalvotas, o kitas – vaizdingesnis ir papildytas tokiais bruožais kaip barzda bei drabužiai, įkvėpti šv. Mikalojaus ikonografijos.
Tačiau šventojo palaikai atskleidžia ir daugiau informacijos apie jį.
„Jis, matyt, kentėjo nuo stipraus lėtinio stuburo bei dubens artrito, o jo kaukolėje matėsi kaulų sustorėjimas, galėjęs kelti dažnus galvos skausmus“, – sakė C. Moraesas.
Kas buvo šv. Mikalojus?
Šv. Mikalojus Myrietis (kartais vadinamas Mikalojumi iš Bario) buvo Myros, uostamiesčio Mažojoje Azijoje (dabartinė Demrė, Turkija), vyskupas, gyvenęs ankstyvaisiais krikščionybės amžiais, Romos imperijos klestėjimo laikais.
Jis gimė, kaip manoma, 270 m. kovo 15 d., o mirė – 343 gruodžio 6 d. Dar šis asmuo yra žinomas kaip Mikalojus Stebukladaris, ir taip buvo pramintas dėl begalės stebuklų, kuriuos, anot legendų, padarė per savo gyvenimą.
Daugelyje Europos šalių šv. Mikalojus yra šlovinamas kaip jūreivių, pirklių, lankininkų, atgailaujančių vagių, prostitučių, vaikų, aludarių, vienišų asmenų ir studentų globėjas. Ilgainiui religinėse bendruomenėse apie šį asmenį, lygiai kaip apie begalę kitų pirmųjų krikščionių šventųjų, pasklido legendos ir vienas iš bruožų, apie kurį buvo kalbama daugiausia, buvo jo pomėgis slapčia dovanoti dovanas. Būtent šis pomėgis ir lėmė, kad šv. Mikalojus tapo dabartinio Kalėdų Senelio prototipu.
C. Moraesas, J. L Lira ir jų bendraautorius Thiago Beaini savo tyrimą paskelbė žurnale „OrtogOnLineMag“.
Daugiau skaitykite čia: Tikroji Kalėdų Senelio istorija.
Parengta pagal npr.org, theachaeologist.org, DailyMail, Delfi arch. inf.
