Kaip Delfi teigė V. Tarulis, pašvaistė fiksuota rugsėjo 18 dienos vakare, 21 val. 59 min., Baluošo ežero pakrantėje, Ignalinos rajone.
„Vėl Šiaurės pašvaistė!!! Telefonas žviegte žviegia nuo programėlių pranešimų apie artėjančią viešnią iš Šiaurės. Praktiškai ekspromtu suplanuojama naktinė išvyka. Nuskubama iki vandens telkinio su atviru šiauriniu horizontu ir mėgaujamasi gamtos dovanojamais vaizdais. Plika akimi pasimatantys šviesos stulpai privertė aiktelti“, – rašė įspūdingą Šiaurės pašvaistę įamžinęs V. Tarulis.
Pašvaistė fiksuota tokiais nustatymais: diafragma – F1.4, ISO 800, išlaikymas – 10 sekundžių.
Kaip savaitės pražioje pranešė kosminių orų reiškinius registruojanti svetainė spaceweather.com, plazmos dalelės Žemę pasiekė jau pirmadienį (rugsėjo 18 dieną), apie 16:50 Lietuvos laiku (13:50 UTC).
„Rugsėjo 18 dieną į Žemės magnetinį lauką plazmos dalelės pateko daugiau nei 12 valandų anksčiau nei buvo prognozuota. Smūgis buvo staigus, Saulės vėjo greitis siekė daugiau nei 550 km/s, plazmos tankis patrigubėjęs, tačiau geomagnetinė audra dar nebuvo fiksuojama“, – pranešė spaceweather.com.
Geomagnetinės audros – tai Žemės magnetinio lauko sutrikimai, kurie įvyksta Saulės plazmos dalelėms susidūrus su Žemės magnetiniu lauku.
NOAA geomagnetines audras skirsto pagal skalę nuo silpnos (G1) iki ekstremalios (G5).
Kaip teigia NOAA, G5 klasės geomagnetinė audra Žemėje sukeltų itin didelės žalos elektronikos ir ryšio priemonėms, o orbitoje – ir palydoviniams įrenginiams.
Padažnėję pranešimai apie Saulės plazmos pliūpsnius ir dėmes jos paviršiuje siejami su Saulės aktyvumo ciklu. Skaičiuojama, kad vienas Saulės aktyvumo ciklas trunka apie 11 metų. Manoma, kad dabartinis Saulės yra ciklas savo aukščiausią tašką pasieks 2025 metais, aktyvumo minimumą Saulė pasieks maždaug 2035 metais.
Kas yra poliarinė pašvaistė?
Kaip Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje aiškina VU profesorius, fizinių mokslų dr. Arūnas Bukantis, poliarinės pašvaistės – tai viršutinių atmosferos sluoksnių (jonosferos) švytėjimas daugiau kaip 80 km aukštyje dėl oro molekulių jonizacijos.
Jonizacija vyksta dėl kosminės kilmės įelektrintų dalelių (protonų, elektronų) sąveikos su viršutinės atmosferos dujomis (daugiausia azoto molekuliniais jonais ir deguonies atomais) Žemės magnetiniame lauke.
Poliarinė pašvaistė primena besikeičiančių formų ir spalvų peršviečiamą, plevenančią uždangą ar šydą, būna lankų, juostų, kaspinų, spindulių pavidalo. Spalvos: žydra, balta, geltona, žalia, rausva, violetinė. Dažniausiai poliarinės pašvaistės matomos poliarinėse platumose, netoli magnetinių ašigalių.
