Ataskaitoje pabrėžiama, kad katastrofiški visuotinio atšilimo padariniai bus matomi kur kas greičiau nei manyta, o iškilęs jūros lygis laikysis ilgus šimtmečius.

„Turime tai pakeisti“, – sakė vyriausioji Mažų salų valstybių aljanso (AOSIS) derybininkė klimato kaitos klausimais ir Antigvos ir Barbudos ambasadorė Diann Black-Layne.

„Niūrus faktas yra tai, kad, sulaikę šilimą ties 1,5 laipsnio Celsijaus, mes susidursime su puse metro pakilusiu jūros lygiu. Tačiau, jei neleisime šilimui pasiekti 2 laipsnių Celsijaus, išvengsime trimis metrais pakilusio jūros lygio. Šiuose skaičiuose glūdi mūsų ateitis“, – teigė D. Black-Layne.

Klimato šiltėjimas sukels katastrofiškus padarinius.

Grupę sudaro 39 valstybės, įskaitant Kubą, Jamaiką, Papua Naująją Gvinėją ir Maldyvus – žemiausiai virš jūros lygio iškilusią pasaulio šalį.

JT Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitoje, kuri buvo paskelbta pirmadienį, teigiama, kad visuotinis atšilimas pasieks 1,5 laipsnio Celsijaus jau 2030 m. – dešimtmečiu anksčiau nei prognozuota.

Klimato šiltėjimas sukels katastrofiškus padarinius.

Australija reiškia nepasitenkinimą

Australijos premjeras konservatorius Scottas Morrisonas antradienį, nepaisant pirmadienį paskelbtos naujosios Jungtinių Tautų (JT) klimato ataskaitos, atmetė raginimus užsibrėžti ambicingesnių šiltnamio efektą sukeliančių dujų taršos tikslų. Premjero teigimu, valstybė daro pakankamai, kad spręstų klimato kaitos problemą.

Praėjus vos kelioms valandoms po JK klimato ataskaitos paskelbimo, kuria perspėjama apie katastrofinius klimato kaitos padarinius, nustačius, jog planeta šyla sparčiau, nei anksčiau prognozuota, Australijos premjeras vis dėlto pareiškė neužsibrėšiantis nulinės CO2 taršos tikslo.

„Australija vykdo savo dalį, – sakė S. Morrisonas. – Visų australų vardu nepasirašysiu ant tuščio čekio dėl tikslų be jokio plano.“

Australija yra viena didžiausių iškastinio kuro eksportuotojų ir kartu viena iš prastėjančių klimato kaitos nulemtų nelaimių aukų.
Per pastaruosius metus Australija susidūrė su didelėmis sausromis, didžiausiais per istoriją miškų gaisrais, taip pat potvyniais bei pakrantės erozija.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (76)