Archeologai šalia Pompėjos esančioje viloje aptiko kambarį su lovomis ir kitais daiktais, nušviečiančiais vergų gyvenimo sąlygas senovės Romos imperijos mieste, kurį palaidojo ugnikalnio išsiveržimas. Puikiai išsilaikiusiame kambaryje yra trys medinės lovos, taip pat kitų daiktų, tarp kurių – amfora, keraminiai ąsočiai ir nešiojamas tualetas.
Vadovaujantis romėnų teise, vergai buvo laikomi šeimininko nuosavybe ir neturėjo teisinio subjekto statuso. Atrastasis „vergų kambarys“ yra netoli vietos, kurioje šiais metais taip pat buvo atrastas iškilmėms skirtas vežimas – šalia senosios Civita Giuliana vilos arklidžių, esančių maždaug 700 m į šiaurę nuo senovės Pompėjos sienų. Vergų kambaryje ant lovų archeologai atrado medinę skrynią su metaliniais ir medžiaginiais daiktais – tai galėjo būti arklių pakinktų dalis. Ant kitos lovos rasta vežimo dalis.
„Čia yra trys lovos. Tai itin paprastos mažai žinomo tipo lovelės, tad galima įsivaizduoti, kad šiose erdvėse dirbę vergai vakarais čia ateidavo miegoti. Dvi lovos yra kiek didesnės – 1,7 m ilgio. Tad jos priklausė suaugusiesiems. Taip pat yra viena mažesnė lova, maždaug 1,4 m ilgio, skirta vaikui. Veikiausiai tai buvo mažos vergų šeimos kambarys, bet to tiksliai nežinome.
Tačiau tikrai žinome, kad gyvenimas tokiomis sąlygomis neabejotinai buvo sunkus ir pavojingas“, – teigė Pompėjos archeologinio parko direktorius Gabrielis Zuchtriegelis.
Dvi iš aptiktų lovų yra 1,7 m ilgio, o trečioji – tik 1,4 m ilgio. Tai rodo, kad kambarys galbūt priklausė mažai vergų šeimai. 16 kvadratinių metrų ploto kambarys su aukštai iškirstu nedideliu langu taip pat atliko sandėliuko funkciją: kampuose atrastos aštuonios amforos.
23 km į pietryčius nuo Neapolio nutolusioje Pompėjoje miesto žūties metu gyveno maždaug 13 tūkst. žmonių. Po ugnikalnio išsiveržimo 79-aisiais mūsų eros metais Pompėja buvo palaidota po pelenų, vulkaninių pelenų ir dulkių sluoksniu. Šis išsiveržimas savo jėga prilygo ne vienos atominės bombos sprogimui.