Vienas iš kadrų – Jupiteris ir vienas šalia kito esantys jo palydovai Ijo (Io) (nuotraukoje kairėje) ir Europa (nuotraukoje dešinėje).
Palydovas Ijo – tai labiausiai vulkaniškai aktyvus Saulės sistemos objektas, o po Europos ledo paviršiumi slypi didžiulis skysto vandens vandenynas, rašo scitechdaily.com.
Kitą kartą pro Jupiterį praskriesiantis zondas „Juno“ turės galimybę įamžinti dar detalesnius planetos ir jos palydovų kadrus bei atlikti mokslinius tyrimus. Skaičiuojama, kad 2022 rugsėjį „Juno“ priskris iki šiol arčiausiu atstumu nuo Europos. Artimas praskriejimas numatomas ir 2023 ir 2024 metais.
Naujausios „Juno“ užfiksuotos nuotraukos įamžintos kosminiam zondui praskriejus 61 000 km atstumu nuo Jupiterio debesų paviršiaus.
Šias nuotraukas iš „Juno“ apdorojo mokslininkas Andrea Luckas.
„Juno“ taip pat įamžino ir dar vieną Jupiterio palydovą – Ganimedą (Ganymede). Tai didžiausiais ir sunkiausias mėnulis visoje Saulės sistemoje – savo dydžiu lenkia net planetą Merkurijų ir yra vienintelis mėnulis, turintis savo magnetinį lauką.
Be to, Ganimedas pasižymi itin išraiškingais krateriais. Jo vaizdai užfiksuoti erdvėlaiviui „Juno“ praskriejus 2021 metų birželį vos 1046 km atstumu nuo jo paviršiaus
Ganimedo nuotraukas apdorojo ir pristatė mokslininkas Thomas Thomopoulosas.
Juno misija
„Juno“ (Jupiter Near-polar Orbiter) – NASA'os kosminis zondas, kurio pagrindinis tikslas yra ištirti Jupiterio sudėtį, gravitacinį lauką ir magnetosferą. Zondas buvo paleistas 2011 m. rugpjūčio 5 d. iš Kanaveralo kyšulio. Jupiterį „Juno“ pasiekė 2016 m. liepos 4 d.
Pasiekęs Jupiterio orbitą, zondas tiria planetos paviršiaus sandarą, gravitacinius ir magnetinius laukus bei magnetosferą. Tai antrasis NASA'os erdvėlaivis, pasiekęs Jupiterį, – 1995–2003 m. čia veikė „Galileo“.
