Dešimtmečius gydytojai kartoja tuos pačius faktus apie rūkymo žalą. Ir ne be reikalo – daug žmonių juos įvertina ir meta šį labai blogą įprotį. Tačiau tarp cigarečių sukeliamų problemų dažniausiai minimos fizinės sveikatos bėdos – plaučių vėžys, širdies ligos, aukštas kraujospūdis, suprastėjusi lytinė funkcija ir net būsimiems vaikams daroma žala. Nuo šiol bus kartojamas ir dar vienas faktas –rūkymas didina depresijos riziką.
Tarptautinė mokslininkų komanda iš Izraelio, Serbijos ir Kosovo apklausė 2000 Serbijos universitetų studentų. Tyrime dalyvavo studentai iš įvairių socioekonominių sluoksnių. Jie turėjo atsakyti į klausimus apie savo psichinę sveikatą bei papasakoti apie savo blogus įpročius, tai yra, rūkymą. Tyrimo dalyviai turėjo išspręsti testą, kuris leidžia nustatyti klinikinės depresijos simptomus.
Mokslininkai pastebėjo, kad rūkantys studentai 2–3 kartus dažniau sirgo klinikine depresija nei nerūkantys tyrimo dalyviai. Pavyzdžiui, 14 proc. rūkančių Prištinos universiteto studentų kentėjo nuo depresijos (dauguma atvejų nediagnozuoti, bet nustatyti mokslininkų pateiktais testais). Tuo tarpu tik 4 proc. nerūkančiųjų kentėjo nuo depresijos simptomų. Tyrimo autoriai atkreipė dėmesį ir į sociopolitinę studentų situaciją – rūkymo bei depresijos ryšys pastebimas visuose sluoksniuose.
Ir ką šis tyrimas įrodo? Tik cigarečių ir depresijos ryšį, tačiau nenurodo, kuris sukelia kurį. Gali būti, kad depresija sergantys žmonės yra labiau linkę rūkyti. Ir tai nestebintų, nes depresija dažnai veda prie įvairių formų priklausomybių. Kita vertus, mokslininkai yra linkę manyti, kad priežastinis ryšys gali būti ir visiškai atvirkščiai – gali būti, kad tabakas sukelia depresiją. Tai nebūtų pirmas tyrimas, nurodantis tabako daromą žalą protinei sveikatai, tačiau kol kas per anksti teigti, jog yra būtent taip.