Praėjusio amžiaus aštuntame dešimtmetyje tuomet dar doktorantas Doyne'as Farmeris pasinaudojo pirmuoju pasaulyje dėvimu kompiuteriu žaidžiant prie ruletės stalo Nevadoje, tačiau niekada neatskleidė, kaip būtent tai padarė.
Po to kai du mokslininkai, įkvėpti šio įvykio, sukūrė ir publikavo savus būdus įveikti kazino, D. Farmeris taip pat nusprendė atskleisti kortas.
„Nieko nepasakojau, nes nenorėjau atskleisti jokios informacijos, kuri sutrukdytų kam nors pasiimti kazino pinigus. Bet dabar jau nebematau svarių priežasčių tylėti“, - savo juodraštiniame moksliniame darbe, kuris buvo parodytas newscientist.com redakcijai, rašė dabar Oksfordo universitete (JK) dirbantis mokslininkas.
D. Farmerio mokslinis darbas yra atsakas neseniai publikuotam Vakarų Australijos universiteto mokslininko Michaelo Smallo ir Honkongo politechnikos instituto mokslininko Michaelo Tse moksliniams darbams, kuriuos norima publikuoti žurnale „Chaos“. Šie du mokslininkai pademonstravo, kad su nedideliu kiekiu matavimų ir mažu kompiuteriu ar išmaniuoju telefonu sėkmę iš tiesų galima pakreipti norima linkme. Gudrybės pagrindas – įrašyti, kada kamuoliukas ir tam tikra besisukančio rato dalis kartu pasiekia tam tikrą tašką.
Neseniai publikuotų mokslininkų darbuose žaidimas padalinamas į dvi dalis: vienoje dalyje vertinama tai, kas nutinka, kai kamuoliukas sukasi ruletės pakraščiu ir tuomet nukrenta – tai yra nesunkiai prognozuojama, o kitoje dalyje kamuoliukas pradeda šokinėti, jo judesiai būna chaotiški ir sunkiai prognozuojami. Dėl to, kad pirmoji žaidimo dalis yra prognozuojama, M. Tse ir M. Smallas sugebėjo apskaičiuoti maždaug kurioje vietoje kamuoliukas pradės blaškytis, o pagal tai – kur yra labiausiai tikėtina rato dalis, kurioje kamuoliukas sustos.
Pasinaudodami nedideliu skaičiavimo įrenginiu, kuris buvo panašus į D. Farmerio, mokslininkai 13 kartų iš 22 bandymų sugebėjo teisingai prognozuoti kurioje rato pusėje nukris kamuoliukas. Trijuose bandymuose mokslininkų taikytas modelis padėjo tiksliai nustatyti ir konkretų lovelį, į kurį įkris kamuoliukas. O tai prilygsta apskaičiuoto 2,7 proc. kazino uždarbio maržą (kuomet naudojami europietiški ruletės ratai) paversti 18 procentų žaidėjo uždarbio marža. Bandymų kiekis yra labai nedidelis, todėl mokslininkai savo metodų veiksmingumą patvirtino atlikdami dar 700 bandymų su automatizuota filmavimo sistema, kurios tikro kazino sąlygomis nebūtų įmanoma panaudoti (arxiv.org/abs/1204.6412).
D. Farmerio teigimu, M. Smallo ir M. Tse modeliai yra labai panašūs į jo paties, išskyrus tai, kad neseniai publikuotų darbų autoriai manė, jog kamuoliuką stabdanti jėga yra trintis, o D. Farmeris nustatė, jog tai yra oro pasipriešinimas.
M. Smallas yra įsitikinęs, kad kazino šeimininkams tokia gudrybė yra žinoma. Chaoso teorijos ir mechanikos ekspertas Holgeris Dullinas iš Sidnėjaus universiteto (Australija) teigia, kad nuo tokio gudravimo galima apsisaugoti nutraukiant statymus iki tol, kol ratas apsisuka pakankamai, kad būtų galima ką nors išmatuoti.
M. Smallas teigia, kad yra kalbėjęs su tokį metodą išbandžiusiais ir juo patenkintais žmonėmis. „Vienas vyrukas man netgi atsiuntė savo kojos piršto su pritvirtintu mažučiu mygtuku nuotrauką“. - sakė mokslininkas.