Tyrimų rezultatai rodo, kad šios rūšies varlės neturi nei ausų būgnelių, nei viduriniosios ausies. Tačiau ne tik puikiai kvarkia, bet ir nepriekaištingai girdi savo gentainių kvarkimą. Kaip šis gyvis girdi, neturėdamas klausos organų?
Keleto Prancūzijos universitetų mokslininkų kolektyvas užsibrėžė tikslą įminti šią gamtos mįslę. Varlių klausos aparatas kitoks nei žinduolių, tačiau varlės klausos organus irgi turi: varlių ausų būgneliai yra tiesiog ant odos. Tiesa, Gardinerio Seišelių varlės neturi net ir tokių organų.
Pirmiausiai tyrėjai išsiaiškino, ar šie varliagyviai apskritai girdi. Paaiškėjo, kad taip: varlės reagavo į savo gentainių garso įrašus, sklidusius iš garsiakalbio. Tačiau rentgenogramos atskleidė, kad varlės kaulai nėra laidūs garsui (kaip kad, pavyzdžiui, mūsų žandikauliai). Garso laidumu nepasižymi nei varlės raumenynas, nei kurie nors kiti organizmo audiniai.
Mokslininkai tada nusprendė sėsti prie kompiuterių ir imtis kompiuterinio modeliavimo: o ką, jei varlės skleidžiamas garsas sklinda burnos ertme tiesiai į vidinę ausį – tuštumą varlės kaukolėje, kurioje aidi garso bangos? Paaiškėjo, kad tai įmanoma. Skaičiavimai parodė, kad toks klausymosi būdas iš tiesų įgalina Seišelių varles girdėti.
Tai – ne pirma varlių rūšis, pasaulio garsus girdinti ne pro ausų būgnelius. Dar 2001 m. mokslininkai atrado varles, kurios girdi plaučiais. Vis dėlto Seišelių varlės yra pirmos, kurios girdi pro burną.
Ausų būgnelio evoliucija siejama su laikmečiu, kai atsiskyrė senovinis Gondvanos superžemynas. Mokslininkai yra linkę manyti, kad Seišelių varlės rūšis išlikusi dar nuo tų priešistorinių laikų – jų fiziologija nepasikeitė dėl Indijos vandenyne, netoli Madagaskaro esančių Seišelių salų izoliacijos.