Kaip atsirado zodiako ženklai
Prieš 3 tūkst. metų babiloniečiai suskirstė žvaigždes, netoli kurių metams bėgant praeina Saulė, į 12 zodiako ženklų. Kadangi tuo metu jie jau turėjo 12 mėnesių kalendorių, padarytą pagal Mėnulio fazes, kiekvienam mėnesiui teko po vieną zodiako ženklą.
Babiloniečių žvaigždžių katalogus maždaug 400 m. iki mūsų eros perėmė ir senovės graikai, kurie juos paskleidė per daug kitų kultūrų. Tačiau dangus, kurį matė senovės civilizacijos, atrodė kitaip, negu dabar matome mes.
Avino ženklas, kuris yra per pavasario lygiadienį, kovo 21 dieną, rodo, kad kai babiloniečiai dėliojo zodiaką, Saulė per pavasario lygiadienį buvo Avino žvaigždyne. Tačiau Saulės ir žvaigždynų tarpusavio padėtys kinta, o tuo pačiu – ir pavasario lygiadienio padėtis.
Maždaug pirmaisiais mūsų eros metais pavasario lygiadienis perėjo į Žuvų žvaigždyną, kur tebėra iki šiol. Tačiau po kelių šimtų metų pereis į Vandenio žvaigždyną. Ir taip suksis 26 tūkst. metų, kol vėl grįš ten, kur buvo anksčiau. Tai vyksta dėl proceso, kurį mokslininkai vadina Žemės ašies sukimosi precesija.
Kaip astrologija atsiskyrė nuo mokslo
Žmonijos istorijoje suvokimas apie astrologiją keitėsi daug kartų. Senovės astronomams, kurie manė, kad Žemė yra Visatos centras, astrologija buvo mokslas. Vėliau, kai astronomai sužinojo vis daugiau ir daugiau apie kosmosą, astrologija buvo atskirta – ten išsakomos tiesios prieštaravo mokslo žinioms.
Turbūt labiausiai prie to prisidėjo vokiečių astronomas ir matematikas Johannesas Kepleris (XVI pab.–XVII pr. a.), kuris vadinamas „astrologu, sužlugdžiusiu astrologiją“.
Seriale „Cosmos“ garsusis mokslintojas Carlas Saganas mokslininką apibūdino kaip „vieną pirmųjų modernių astronomų ir paskutinį astrologą moksle“. Turėdamas minty, kad jo atradimai sudėjo pagrindus tam, kad astrologija būtų atskirta nuo mokslo. J. Kepleris įrodė, kad dangaus kūnų trajektorijas reguliuoja ne dieviškos jėgos, o fizikos dėsniai.
Taigi mokslinė bendruomenė jau XVII a. suprato, kad astrologija nėra mokslas. O dabar tai laikoma vienu geriausiu pseudomokslo pavyzdžių.
Kodėl žmonės tiki astrologija
„Mane neramina, kai suaugusieji sako: paskaityk mano horoskopą, pasakyk, ar rytoj rasiu pinigų. Taip kalba suaugę, o ne vaikai“, – yra sakęs Neilas DeGrasse Tysonas. Kodėl vis dar yra tikinčių horoskopais?
Maždaug 90 proc. suaugusiųjų žino savo zodiako ženklą, ir maždaug kas antras tiki, kad tas ženklas gana gerai nusako asmenybę.
Astrologija žmonėms suteikia tai, ko daugelis trokšta – informaciją ir užtikrintumą dėl ateities, o kartu ir galimybę jaustis didelių procesų dalimi, suteikti gyvenimui prasmę, sako Londono Universiteto psichologijos profesorius Christopheris Frenchas.
Todėl į astrologus dažnai kreipiamasi ištikus krizei – kaip prasidėjus nesutarimams šeimoje ir pan. „Viskas, kas, atrodo, suteikia žvilgsnį į tai, kas laukia už kito kampo, gali suteikti kažkam kontrolės jausmą, net jei tai yra tik iliuzija“, – tikina Ch. Frenchas.
Čia suveikia ir vadinamasis Barnumo efektas, kuris teigia, kad „žmonės yra linkę vertinti teiginius apie jų asmenybę kaip tikslius, nepaisant to, kad tokie teiginiai taip pat tinka daugumai žmonių“. Pavyzdžiui, jeigu pasakoma „jūs turite daug neišnaudoto potencialo“, nors toks pasakymas tiktų turbūt kiekvienam, tačiau žmonės linkę ją priimti labai asmeniškai.
„Politinis ir ekonominis nestabilumas pasaulyje, yra neabejotinai gera žinia astrologams. [...] Tačiau reikėtų nepamiršti, kad astrologija yra pseudomokslas. [...] Vis dėlto, kai reikia spręsti išties svarbius gyvenimo iššūkius tiek asmeniniu, tiek visuomenės lygmeniu, rekomenduočiau sudėti horoskopus stalčių, ir pasikliauti protu bei įrodymais“, – priduria Ch. Frenchas.
Astrologija kaip verslas
Astrologija dabar yra ir milijardinis verslas. Skaičiuojama, kad susijusios „mistinės“ paslaugos per metus sukrauna apie 2.2 mlrd. JAV dolerių pelną.
Kaip rašo „The New York Times“, daug panašių programėlių gerai sekasi, kai jų rinkodara nukreipta į „milenialsus“. Jose dažniausiai siūlomi nemokami horoskopai, ir apmokestinamos kitos paslaugos – kaip asmeninės konsultacijos.
Pavyzdžiui, „Co-Star“, gavusi 5 mln. JAV dolerių investicijų iš Silicio slėnio rizikos kapitalo kompanijų „Maveron“ ir „Aspect Venture“. Prognozuojama, kad ši programėlė gali tapti tokia populiari kaip „Spotify“ ar „Tinder“.