Apskritai Saulės ciklus detaliai stebėti astronomai pradėjo maždaug XVIII a. pradžioje; pirmuoju ciklu įvardijamas vykęs 1755-1766 metais. Informacija apie ankstesnius laikus – labai menka ir nepatikima. Naujojo tyrimo autoriai išnagrinėjo anksčiau daug dėmesio nesulaukusį žinių šaltinį – to laikmečio Korėjos metraščius.
Nors Korėja yra labai toli nuo ašigalių, praeityje joje buvo matomos pašvaistės. Jų kilmės priežastis – Žemės magnetinio lauko anomalija, egzistavusi aplink Korėją 1500-1800 metais.
Susilpnėjęs magnetinis laukas ne taip efektyviai saugojo planetą nuo energingų dalelių, tad Saulės vėjas reguliariai įsiskverbdavo į atmosferą ir sukeldavo pašvaistes. Korėjos metraštininkai kruopščiai žymėjo visus jų pasirodymus. Dabar tyrėjai išnagrinėjo įrašus, darytus XVII-XVIII amžiuje, ir rado daugiau nei tūkstantį pašvaisčių.
Jų pasirodymo dažnumas kito periodiškai, tačiau nevienodo ilgio ciklu. Laikotarpyje tarp 1645 ir 1715 metų ciklas truko ne 11, o aštuonerius metus. Šis laikotarpis pasirinktas neatsitiktinai: tai yra vadinamasis Maunderio minimimas, kai šešis dešimtmečius Saulėje buvo gerokai mažiau dėmių, nei ankstesniais ir vėlesniais laikais.
Šis atradimas aiškiai parodo, kad Saulės aktyvumas tuo metu buvo ne tik silpnesnis, bet skyrėsi ir jo periodiškumas. Tai labai stipriai apriboja modelius, kuriais siekiama paaiškinti Maunderio minimumo prigimtį.
Tyrimo rezultatai publikuojami AGU Advances.