Trys amerikiečiai – Michaelas Hopkinsas, Victoras Gloveris ir Shannon Walker – kartu su japonu Soichi Noguchi pakilo 19 val. 27 min. vietos (pirmadienį 2 val. 27 min. Lietuvos) laiku iš Kennedy (Kenedžio) kosminio centro Floridoje.
„SpaceX“ erdvėlaiviai panaikino beveik dešimtmetį trukusią JAV priklausomybę nuo Rusijos raketų „Sojuz“, kuriomis amerikiečiai astronautai buvo skraidinami į TKS 2011 metais užbaigus daugkartinio naudojimo erdvėlaivių „Space Shuttle“ programą.
„Tai didi diena Jungtinėms Amerikos Valstijoms ir didi diena Japonijai“, – per spaudos konferenciją po erdvėlaivio starto sakė NASA administratorius Jimas Bridenstine'as.
Po starto praėjus 12 minučių pilotuojama kapsulė sėkmingai atsiskyrė nuo nešančiosios raketos antrosios pakopos, skriedama 200 km aukštyje 27 tūkst. km per valandą greičiu.
„Buvo įspūdingas pasivažinėjimas“, – pareiškė misijos vadas M. Hopkinsas.
„SpaceX“ patvirtino, kad „Resilience“ pasiekė numatytą orbitą, kad pasiektų TKS greičiau nei 27 valandas, antradienį apie 4 val. Grinvičo (6 val. Lietuvos) laiku. Keturi nauji įgulos nariai prisidės prie orbitinėje stotyje jau dirbančių dviejų Rusijos kosmonautų ir amerikietės astronautės. Jie ten pasiliks šešiems mėnesiams.
Kaip pranešama, skrydžio metu buvo trumpam sutrikęs kabinos temperatūros valdymas, bet ši problema buvo greitai išspręsta.
Erdvėlaivis „veikia tiesiog puikiai“, per spaudos konferenciją tvirtino „SpaceX“ prezidentė Glynne Shotwell. Visgi ji pridūrė, kad „galėsime lengviau atsikvėpti po apytikriai 26 valandų, kai perduosime įgulą NASA žinion“.
„SpaceX“ trumpai tiesiogiai transliavo vaizdą iš kapsulės vidaus – joje buvo matyti savo krėsluose sėdintys astronautai. Tokios transliacijos anksčiau niekada nebuvo surengę nei rusai, nei amerikiečiai.
Išrinktasis JAV prezidentas Joe Bidenas per „Twitter“ gyrė „SpaceX“ erdvėlaivio startą kaip „mokslo galios liudijimą, [rodantį], ką galime pasiekti naudodamiesi savo inovacijomis, išradingumu ir ryžtu“. Prezidentas Donaldas Trumpas taip pat pasidžiaugė šiuo „didžiu“ įvykiu.
Tiesiogiai raketos startą stebėjęs viceprezidentas Mike'as Pence'as, atvykęs į Floridą su žmona Karen, kalbėjo apie „naują žmonių kosminių kelionių erą Amerikoje“.
„Crew Dragon“ kapsulė anksčiau praeitą savaitę tapo pirmuoju per beveik 40 metų naujų NASA sertifikuotu erdvėlaiviu po „Space Shuttle“ priėmimo į tarnybą. Į orbitą ją iškelia „SpaceX“ daugkartinio naudojimo nešančioji raketa „Falcon 9“.
Grįždama į Žemę „Crew Dragon“ išskleidžia parašiutus nusileidžia vandenyne – kaip „Apollo“ programos laikų erdvėlaiviai.
Planuojama, kad „SpaceX“ ateinančiais metais surengs dar du pilotuojamus skrydžius NASA užsakymu, iš kurių pirmasis turėtų įvykti pavasarį. Be to, per ateinančius 15 mėnesių turėtų įvykti keturi krovininių kapsulių skrydžiai, per kuriuos į TKS bus nugabenta atsargų.
NASA kreipėsi „SpaceX“ ir „Boeing“, kai uždarė savo „Space Shuttle“ programą, neišpildžiusią dviejų pagrindinių uždavinių – padaryti skrydžius į kosmosą pigesnius ir saugesnius.
Agentūra iki 2024 metų skirs daugiau kaip 8 mlrd. dolerių (6,8 mlrd. eurų) komercinių pilotuojamų skrydžių programai, viliantis, kad privatusis sektorius pasirūpins NASA poreikiais „žemojoje orbitoje aplink Žemę“, o ji pati galės susitelkti į pastangas sugrąžinti amerikiečius į Mėnulį, o vėliau – nuskraidinti astronautų į Marsą.
2002 metais milijardieriaus Elono Musko įkurta „SpaceX“ aplenkė daug seniau veikiančią savo varžovę „Boeing“, kurios pilotuojamųjų skrydžių programa įstrogo po pernai įvykdyto erdvėlaivio „Starliner“ bandomojo paleidimo be įgulos.
Rusai nesužavėti
Tačiau „SpaceX“ sėkmė nereiškia, kad JAV iškart liausis nuomotis vietas Rusijos leidžiamuose erdvėlaiviuose, pažymėjo J. Bridenstine'as.
„Norime turėti galimybę keistis vietomis, kai Amerikos astronautai galėtų skraidyti Rusijos raketomis „Sojuz“, o Rusijos kosmonautai – komerciniais pilotuojamais aparatais“, – nurodė NASA administratorius. Pasak jo, tokia galimybė leistų išvengti skrydžių režimo sutrikimų, jeigu kuri nors programa būtų ilgesniam laikui sustabdyta.
Vis dėlto JAV ir Rusijos bendradarbiavimas kosmoso srityje, vienas iš nedaugelio belikusių teigiamų jų dvišalių ryšių akcentų, pastaraisiais metais pašlijo.
Rusija sako neprisidėsianti prie NASA programos „Artemis“, kurios tikslas – iki 2024 metų sugrąžinti žmones į Mėnulį. Maskva teigia, kad ši programa yra per daug orientuota į Ameriką.
Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ vadovas Dmitrijus Rogozinas taip pat ne kartą šaipėsi iš „SpaceX“ technologijų ir valstybinei naujienų agentūrai TASS sakė nesąs sužavėtas „gana šiurkštaus“ nusileidimo vandenyje. D. Rogozinas taip pat sakė, kad jo agentūra kuria metanu varomą nešančiąją raketą, kuri galėtų naudojama iki 100 kartų.
Tačiau faktas, kad nacionalinė kosmoso agentūra lygina savo ir vienos privačios bendrovės pasiekimus, tikriausiai pateisina NATO dabartinę strategiją.
„SpaceX“ iškilimas taip pat atėmė iš „Roskosmos“ dalį svarbių pajamų.
Kaip rodo pernykščiai skaičiavimai, vieno astronauto skrydžio į TKS rusiška raketa kaina pastaruoju metu buvo padidėjusi iki 85 mln dolerių (71,8 mln. eurų).
Nerimas dėl naujos administracijos
Naujo prezidento atėjimo į valdžią laikotarpis NASA visuomet būdavo sudėtingas metas. Ko gera, tokia pat padėtis susiklostys ir sausį pradėjus dirbti J. Bidenui.
Agentūra dar nėra gavusi iš Kongreso dešimčių milijardų dolerių, reikalingų baigti rengti „Artemis“ programą.
J. Bridenstine'as paskelbė atsistatydinsiantis, kad naujasis prezidentas galėtų nustatyti savus kosmoso tyrimų prioritetus.
Kol kas J. Bidenas nekomentavo planų iki 2024 metų surengti naują pilotuojamą skrydį į Mėnulį.
Demokratų partijos dokumentuose sakoma, kad ji palaiko NASA siekius nuskraidinti žmonių ir Mėnulį ir Marsą, bet taip pat pabrėžiama būtinybė vystyti agentūros Žemės mokslų padalinį, kad būtų geriau suprantama, kaip mūsų planetą veikia klimato pokyčiai.