„Švediškas gėrimas“ („Schwedentrunk“) – tai kankinimo būdas, kuomet aukos skrandis yra pripildomas kokiu nors šlykščiu skysčiu. Tai – kankinimo vandeniu atmaina. Nuo pat XV amžiaus Europoje ir visame pasaulyje vykdyti žiaurūs kankinimai, kuomet aukos skrandis būdavo pripildomas vandeniu, taip sukeliant didžiulį skausmą, apsinuodijimą ir net mirtį. Taip žmonės kankinti Anglijoje, Ispanijoje, dabartinėje Vokietijoje, vėliau – Japonijoje, JAV ir kitose pasaulio šalyse. Prancūzijoje tai buvo legali fizinė bausmė už įvairius nusikaltimus. Nuteistojo skrandis galėjo būti pripildytas net 7,3 litrais vandens. Tuomet pasmerktasis buvo mušamas, o jei apsivemdavo, kankinimai būdavo pradedami iš naujo. Taip Prancūzijoje žmonės kankinti iki XVII–XVIII amžiaus.

Tačiau „švediškas gėrimas“ buvo šiek tiek kitoks kankinimo būdas. Skrandis būdavo pripildomas pavojingai arti trūkimo, tačiau pats kankinimo būdas turėjo dar vieną pusę – buvo naudojamas ne vanduo, o koks nors šlykštus skystis. Pavyzdžiui, šlapimas, srutos, kitokios nuotekos. Tačiau tai sukeldavo ne tik šleikštulį, bet ir ligas bei ilgalaikį skausmą.

Išsamių „švediškas gėrimo“ pritaikymo aprašymų nėra išlikę. Žinoma tik tiek, kad žmonės būdavo prispaudžiami prie žemės arba prirakinami prie specialaus gulto. Tuomet šlykštus skystis būdavo prievarta girdomas per piltuvėlį, kad žmogus paprasčiausiai neužspringtų ar neįtrauktų skysčio į plaučius. Vėliau pasperktasis dar būdavo mindomas, spaudžiamas ar tiesiog sumušamas.

Priešingai nei daug kitų kankinimo būdų, šis nebuvo oficialus. Taip švedų samdiniai ar tiesiog karines pajėgas sekantys civiliai, siekiantys pasipelnyti iš vykstančio karo, kankindavo kitus civilius vien tam, kad jie išduotų informaciją apie turtų saugojimo vietas. Ir net nekalbama apie auksą ar brangenybes – tokios lemties sulaukdavo ir ūkininkai, nesutikę pasakyti, kuriame lauke ganosi jų karvė ar arklys. Vikipedijoje rašoma, kad tokia bausmė taikyta ir reikalaujant seksualinių paslaugų.

Nėra aišku, ar „švediškas gėrimas“ buvo dažna kankinimo priemonė. Greičiausiai į istorijos puslapius jis iškeliavo kartu su Trisdešimtmečiu karu.