Tolimoje ateityje žmonijos laukia liūdnas periodas: prognozuojamas grandiozinis įvykis, kuris nepraeis be pasekmių

Žvilgtelėkite į gaublį: Eurazija, Afrika, Šiaurės ir Pietų Amerika, Australija ir Antarktida. Visa tai, ką mes pripratome matyti ir atsimename iš geografijos pamokų mokykloje. Bet žmogaus (o ir visų civilizacijų) gyvenimas – tai viso labo akies mirksnis, palyginti su didžiaisiais įvykiais geologinėje laiko skalėje. Kadaise Žemė atrodė visiškai kitaip, o ateityje mums įprasti žemynai vėl susijungs į vieną. Atliekant naują tyrimą, modeliuojama, kaip kito didelio žemyno susiformavimas paveiks gyvybę Žemėje. Mums, žinduoliams, tai reiškia išmirimą.

Viskas juda, viskas keičiasi

Vadovaujantis plokščių tektonikos teorija, Žemės pluta nėra statiška. Nors modeliuoti Žemės viduje vykstančius procesus gana sudėtinga, geologai turi gana išsamios informacijos apie Žemės istoriją ir apie tai, kaip ji keisis ateityje. Plokščių tektonika – tai litosferos, Žemės plutos ir mantijos, judėjimo teorija. Remiantis ja, Žemės plutą sudaro tektoninės plokštės, kurios nuolatos juda viena kitos atžvilgiu. Kitaip tariant, plokštės (ir ant jų esantys žemynai) dreifuoja ir per dešimtis milijonų metų tai nutolsta viena nuo kitos, tai vėl priartėja. Kalbant žmonijos egzistavimo kontekste, plokščių tektonika paaiškina tokius reiškinius, kaip žemės drebėjimai – seismiškai aktyvios zonos dažniausiai būna plokščių lietimosi vietose. Pavyzdžiui, 2023 m. pradžioje Turkiją ir Siriją supurtęs žemės drebėjimas, nusinešęs daugiau nei 50 tūkst. gyvybių, prasidėjo Rytų Anatolijos lūžio zonoje. Šiame regione susiduria Afrikos plokštė (vakaruose), Arabijos plokštė (rytuose) ir Anatolijos plokštė.