Rekonstruojamas muziejus
Žemaičių vyskupystės muziejus – unikalus objektas savo istorija, vertybiniu eksponatų turiniu, išskirtinėmis erdvėmis, o šiemet pradėta jo rekonstrukcija.
„Kultūros paskirties pastato – Žemaičių vyskupystės muziejaus – tvarkybos ir kapitalinio remonto darbai startavo, iki 2023 m. planuojama restauruoti ir kompleksiškai lankytojams pritaikyti Žemaičių vyskupystės muziejaus pastatą, įsigyti veikloms vykdyti reikalingą įrangą. Bus sukurtos naujos interaktyvios ekspozicijos, organizuojamos kūrybinės dirbtuvės, apžvalgos ekskursijoms pritaikytas varpinės bokštas. Viliuosi, kad po rekonstrukcijos ir ekspozicijų atnaujinimo visuomenė naujai atras sakralinio paveldo ištakas liudijantį muziejų, pripildytą autentiškos kultūrinės dvasios“, – pristato projektą Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė.
Mano atradę kriptas
Pradėjus įgyvendinti projektą, jo veiklos pakrypo neplanuota linkme. Muziejaus direktorė praneša kad, vykdant statybos darbus, remontuojamo pastato rūsiuose, o taip pat ir Varniuose esančio muziejaus pastato prieigose darbininkai pranešė apie aptiktus žmonių kaulus. „Darbai radinių fiksuotose vietose sustabdyti remiantis LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 9 str. 3 d. bei Paveldo tvarkybos reglamentu. Dėl aptiktų radinių projekto veiklos ribojamos, privalome keisti projektinius sprendimus dėl aptiktų radinių“, – sako E. Stonkevičienė.
Apie netikėtus radinius Žemaičių muziejų „Alka“ ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių – Tauragės teritorinį skyrių informavo archeologas Donatas Zubrickas: „Apsilankius vietoje, pastebėtos keturios kaukolės ir kiti skeletų kaulai. Iškart nurodyta nutraukti darbus ir spręsti apie tolimesnius projektinius sprendimus, tvarkybos darbus bei archeologinius tyrimus, jei būtų ketinama rūsius išvalyti bei atidengti“. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad rūsių sienose yra matomos išmūrytos arkos ir manoma, jog ten galėtų būti užpiltos kriptos iš ankstesnės bažnyčios ar galimai pirmosios Varnių katedros.
Po šių radinių aptikimo pradėti archeologiniai žvalgymai aplink pastatą numatytų pamatų nuogrindos vietoje. Rytinėje pastato dalyje atidengti dar dveji pamatai bei plytų mūras. Pirminiais duomenis, tai taipogi galėtų būti ankstesnio nei 1767 – 1770 m. datuojamo seminarijos pastato struktūra.
Po atliktų archeologinių žvalgymų, archeologai rekomenduoja surinkti duomenis, priskirtinus Varnių kunigų seminarijos pastato vertingosioms savybėms ir juos teikti Kultūros paveldo departamento vertinimo tarybai. „Rekomenduotina pastato viduje tolimesnius rūsių valymo darbus leisti atlikti tik vykdant archeologinius tyrimus, o atidengtas architektūrines dalis (pastatus, rūsius) teikti kultūros paveldo departamento vertinimo tarybai tam, kad būtų galima suteikti teisinę apsaugą ir numatyti sprendinius joms išsaugoti“, – rašoma archeologo D. Zubricko rašte.
XV-XVII a. kapinynas
Žemaičių vyskupystės muziejaus (buvusios Varnių kunigų seminarijos) pastato aplinkoje esančio Varnių kapinyno vertingosios savybės yra žemės ir jos paviršiaus elementai (reljefas), kapai (griautiniai žmonių kapai; daug kapų sunaikinta statant kunigų seminarijos pastatus, vėliau tiesiant įvairias komunikacijas), o taip pat XVIII a. sluoksnis su archeologiniais radiniais (jis sietinas su anksčiau stovėjusia bažnyčia ir kunigų seminarija), kuris buvo sužalotas įvairių žemės judinimų metu.
Jau prieš planuojant statybos darbus, aplink pastatą buvo numatyta atlikti detaliuosius archeologinius tyrimus bei žvalgymus aplink pastatą suplanuotos įrengti nuogrindos vietose.
Pietinėje pastato dalyje pagal projektą yra numatyta įrengti geoterminio šildymo sistemos inžinerinius tinklus, todėl, prieš vykdant bet kokius žemės judinimo darbus, šiose žemės judinimo vietose atliekami detalieji archeologiniai tyrimai. Palei pietinę pastato sieną archeologiniai tyrinėjimai buvo atlikti ir anksčiau.
Čia nedideles perkasas tyrė archeologai Jonas Genys 1984 ir 1985 metais, 1995 metais – archeologė Laimutė Valatkienė bei 1998 metais – archeologė Dalia Karalienė. Jau šių tyrimų metu buvo nustatyta, kad šioje kapinyno dalyje yra gausu palaidojimų. Mirusieji laidoti karstuose, radinių nėra gausu, išskyrus pavienius žalvarinius žiedus, monetėles ar karsto vinis. Pagal surinktus duomenis kapinynas datuojamas XV-XVII amžiais.
2021 m. ties pietine pastato siena atidengti griautiniai palaidojimai.
Kapų amžius datuojamas pagal surastas 1622 m. monetas, yra rasta žiedų, karstų vinių, kitokių archeologinių radinių, tačiau įkapių nepatikta. Pagal surinktus duomenis, perkasoje kapai koncentruojasi iki 8 m atstumu nuo pietinės pastato sienos. Archeologų teigimu, kapų koncentracija didelė: 0,6 – 1,2 m gylio intervale išsiskiria mažiausiai trys palaidojimų horizontai. Už palaidojimų, maždaug 8-14 m intervale nuo seminaro pastato pietinės sienos kapų neaptikta (šlaitui leidžiantis žemyn link parko). Čia aptikta XVIII a. antros pusės – XIX a. datuojamų radinių.
„Iš pradžių kapavietes skaičiavome vienetais, dabar jų aptinkame dešimtimis. Praktiškai visi kapai koncentruojasi ant kalvelės, palaikai sulaidoti tankiai. Kapai orientuoti galvomis vakarų-pietvakarių kryptimi, o kad būtų aiškiau – tai jų orientacija galvomis atkartoja nuo kalvelės matomą Varnių katedros orientaciją. Yra naujagimių ir pagyvenusių žmonių palaikų.
Sunku vienareikšmiškai teigti, kad kapai rodo neturtingus žmones, nes neva aptinkame vien karstų vinis, keletą monetėlių, vos keletą žiedų ir daugiau jokių papuošalų. Reikia pažymėti, kad kapinynas sietinas su krikščionybės sklaida Žemaitijoje, o tuo labiau su vyskupystės centru, tad neverta tikėtis kažkokių gausių pagoniškoms tradicijoms būdingų papildomų įkapių ar puošnių velionių apdarų bei jų detalių. Kaip tik kiekvieni papildomi tyrimai leidžia vis naujai pažvelgti į šį perėjimo nuo pagonybės link krikščionybės procesą, suvokti jo transformacijas bei atspindžius labai jautriame kiekvieno asmens gyvenime, t.y. mirties akivaizdoje.
Surinkti bei inventorizuoti pavieniai kaulai bei sveiki skeletai bus papildomai ištirti Vilniaus universiteto antropologų bei bus gauti kiti svarbūs duomenys apie tuo metu gyvenusius žmones, jų amžių, ligas, demografiją ir panašiai“, – pasakojo archeologas dr. Mindaugas Brazauskas.
Archeologiniai kasinėjimai dar truks mažiausiai dvi savaites, apie tolimesnius sprendinius ir aptiktus radinius visuomenė bus informuojama.