Mokslininkai svarsto, kad priežastis – ne tik išteklių trūkumas. O visų pirma kyla klausimas, kiek gi žmonių gyveno saloje.
Kai 1722 m. į salą atplaukė olandai, joje gyveno nuo 1 500 iki 3 000 žmonių. Jau tada olandai labai nustebo, kaip toks nedidelis kiekis gyventojų galėjo sukurti milžiniškas statulas, kuriomis garsėja sala.
Tačiau dabartiniai etnografiniai ir ekologiniai tyrinėjimai rodo, kad gyventojų ne visada buvo tiek nedaug, kaip tada, kai salą atrado europiečiai.
Visai neseniai akademikai paskaičiavo, kad gyventojų skaičius galėjo būti net 17 500. Mokslininkų skaičiavimai išspausdinti leidinyje „Frontiers in Ecology and Evolution“, rašo iflscience.com.
„Nors buvo praktiškai izoliuoti nuo viso pasaulio, Velykų salos gyventojai iki ištinkant dramatiškoms permainoms, sukūrė sudėtingą socialinę struktūrą ir nuostabių meno kūrinių, – teigė tyrimui vadovavęs daktaras Cedricas Pulestonas iš Kalifornijos universiteto Antropologijos fakulteto. – Stengėmės lipdyti po vieną dėlionės dalį ir apskaičiuoti maksimalų populiacijos dydį, prieš jai išnykstant. Pasirodo, saloje galėjo būti 17 500 gyventojų, kur kas daugiau, nei anksčiau manyta.“
C. Pulestono teigimu, jei populiacija sumažėjo nuo 17 500 iki nedidelio gyventojų skaičiaus, kurį misionieriai rado praėjus daugeliui metų po kontakto su europiečiais, akivaizdu, kad žmonių saloje gyveno kur kas daugiau.
Mokslininkai išsiaiškino, kad 19 proc. salos teritorijos galėjo būti skirta gyventojų labiausiai mėgtų saldžiųjų bulvių auginimui. Lygindami gimstamumo ir mirtingumo lygius, kaip tai susiję su maisto buvimu, mokslininkai paskaičiavo, kiek žmonių būtų galėję išgyventi saloje.
Kaip aiškino C. Pulestonas, galimas maksimalus gyventojų skaičius gali įvairuoti, o norint paskaičiuoti mažiausią galimą populiaciją, reikia įvertinti didžiausias galimas blogybes.
Palyginus žemės ūkio rodiklius su kitomis Polinezijomis salomis, 17 500 gyventojų tokio dydžio saloje atrodo visiškai normali populiacija.
Atradimas kiek priartina mums prie Velykų salos paslapties atskleidimo.
„Visiškai neįprastas atvejis tiek dėl kultūrinių pasiekimų, tiek dėl ekologinės transformacijos, taigi Velykų sala išskirtinė ir reikšminga. Ją gaubia paslaptis, bet tai reali vieta, ji turi tikrą istoriją, kurioje gyveno tikri žmonės. Įminę paslaptį priartėjame prie žmonijos prigimties suvokimo“, – teigė C. Pulestonas.