Grafą Tiškevičių apgavo Egipto pirkliai – pardavė padirbtas mumijas

XIX amžiuje, daugmaž po to, kai prancūzas Jean-François Champollionas iššifravo senovės egiptiečių hieroglifus iškaltus ant Rozetės akmens, per Europą nuvilnijo egiptologijos ir viso, kas susiję su senovės Egiptu bumas. Pasiturintieji stengdavosi įsigyti įvairių amuletų, pomirtinių kaukių ir netgi mumijų, kuriomis dekoruodavo savo kambarius ar papildydavo gausią senovės pasaulio artefaktų kolekciją. Tuometinės mados neaplenkė ir Lietuvos.

Grafas Mykolas Tiškevičius anuomet buvo pagarsėjęs, kaip didelis senienų kolekcionierius. XIX amžiaus antroje pusėje jis netgi dalyvavo ekspedicijoje į Egiptą. Ten grafas įsigijo senovės vertybių, tarp kurių buvo ir dvi į vyturus suvyniotos vaikų mumijos.

Šias mumijas ištyrus rentgenologiniais metodai paaiškėjo, kad grafui Tiškevičiui Egipto pirkliai įsiūlė mumijų klastotės. Tuo metu, kad muziejinių vertybių išvežimas iš Egipto teritorijos buvo menkai kontroliuojamas, vietos pirkliai stengdamiesi patenkinti augančią mumijų paklausą dažnai gamindavo aukštos kokybės klastotes.

„Tokio tipo mumijų klastotės dažnai vadinamos „graikų-romėnų laikotarpio vaikais“, nes panašiai atrodė vaikų palaikai, kuriuos mumifikuodavo graikų-romėnų laikotarpio Egipte. Lietuvoje esančios mumijos pagamintos iš tikrų senovės mumijų vyturų, tačiau XVIII-XIX amžiaus klastotojų rankomis. Tokios mumijos dažniausiai būna mažesnės nei 50 centimetrų, o jų viduje įsukti įvairūs daiktai – padriki kaulai, akmenys, gyvūnų palaikai arba išvis nieko. Vienas pagrindinių tokių klastočių bruožų – tai gipsinis sluoksnis, dekoruotas piešiniais. Panašias klastotes randame ir Lenkijos, Vengrijos, Rusijos bei Vatikano kolekcijose“ – sakė mumijų ekspertas dr. Dario Piombino-Mascali.

Jis taip pat pridūrė, kad nėra jokių abejonių, jog Lietuvoje esančios vaikų mumijos netikros: „Viena iš Lietuvoje esančių dirbtinių vaikų mumijų viduje visai tuščia. Kitoje padriki, pavieniai žmogaus kaulai. Tai sužinojome atlikę rentgenologinius tyrimus. Šių tyrimų metu taip pat sužinojome, kad po gipsiniu paviršiumi yra plonas alavo sluoksnis ir tai patvirtino teiginius, kad šios mumijos yra vėlyvųjų laikų klastotės, nes senovės pasaulyje alavas nebuvo plačiai naudojamas.“

Vatikano muziejaus kuratorė ir egiptologė dr. Alessia Amenta pasakojo, kad ištyrus panašias vaikų mumijas Vatikano muziejaus saugyklose, taip pat paaiškėjo, kad jos suklastotos: „Atlikę rentgenologinius tyrimus, išsiaiškinome, kad dvi iš mūsų turimų vaikų mumijų suklastotos. Tačiau tai vis tiek labai svarbūs artefaktai egiptologijos istorijai, kurie iliustruoja to meto visuomenės susidomėjimą egiptologija ir pirklių meistriškumą padirbinėjant tokias mumijas, kurios apkvailindavo net labai patyrusius specialistus“ – tikino egiptologė.

Atlikę rentgenologinius tyrimus Vatikane saugomoms mumijų klastotėms mokslininkai sužinojo, kad po tikrais senovės Egipto vyturais suvynioti įvairūs žmonių kaulai, datuojami viduramžių laikotarpiui.

Vilniaus universiteto antropologai taip pat ketina atlikti radioaktyvios anglies datavimą Nacionaliniam muziejui priklausančioms vaikų mumijų klastotėms, tam kad būtų nustatytas tikslus vyturų amžius.

Šias klastotes grafas Mykolas Tiškevičius į Lietuvą atvežė 1862 metais. Grafas artefaktus paaukojo tuometiniam senienų muziejui, kuris šiandien tapo Nacionaliniu muziejumi. 2000-siais metais viena iš mumijų buvo paskolinta M. Žilinsko dailės galerijai, kur šiuo metu eksponuojama. Kita mumija laikoma Nacionalinio muziejaus saugyklose.