Mokslininkai ketina nustatyti, ar ši vyro mumija – kilmingojo palaikai

Nuo pokario laikų Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto saugyklose laikomi mumifikuoti vyro palaikai. Dėl istorinių aplinkybių antropologai negali pasakyti tikslios šios mumijos atsiradimo istorijos ar tapatybės. Šlaunų ir pilvo srityse likę randai byloja apie mirusiojo balzamavimą. Mumijų ekspertas dr. Dario Piombino-Mascali spėja, kad kūnas galėjo būti paaukotas mokslo tikslams. Tuo tarpu prof. Rimantas Jankauskas sako, kad tai – palaikai kilmingo vyro, kurio kapas buvo išplėštas.

„Man yra žinoma, kad tai XIX amžiuje gyvenęs žmogus, pavarde Jacinskis ar Jociunskis. Jis mirė Lenkijoje. Jo palaikai buvo paruošti gabenimui į Lietuvą, laidojimui šeimos koplyčioje Balkasodyje. Todėl kūnas buvo iš dalies balzamuotas. Balzamavimo žymes matome pilvo ir šlaunų srityse, ties šlaunies arterijomis. Taigi, jis minėtoje koplyčioje buvo palaidotas, o po karo, kai viskas buvo nusiaubta, jo palaikai buvo išmesti ant sniego. Vienas iš to meto medicinos studentų juos paėmė ir atvežė į fakultetą,“ – sakė profesorius Rimantas Jankauskas. Mokslininkas taip pat pridūrė, kad Balkasodžio koplyčioje galimai palaidotas vyras buvo kilmingas – smulkus to meto bajoras ar grafas.

Tačiau Lietuvoje mumifikuotus palaikus tiriantis mumijų ekspertas dr. Dario Piombino-Mascali, teigia, kad šie vyro palaikai greičiausiai buvo preparuoti be ketinimo juos palaidoti. Mokslininko teigimu, kūnai, kurie būna laidojami ir dėl natūralių priežasčių (veikiami aplinkos sąlygų) mumifikuojasi, paprastai turi vieną bendrą bruožą – gulėjimo žymes nugarinėje kūno dalyje: „Visų pirma, iš rašytinių šaltinių apie šią mumiją žinome labai nedaug. Palaikuose matomos aiškios preparavimo žymės, todėl akivaizdu, kad po mirties kūnas buvo chemiškai apdorotas. Tačiau aš nedrįsčiau teigti, kad tai buvo daroma balzamuojant mirusįjį laidojimui. Greičiausiai tai buvo medicinai paaukoti palaikai, kuriuos preparavo mokymo tikslais. Jei šis vyras po mirties būtų paguldytas laidojimo pozoje, kur nors koplyčioje, tai nugarinė jo kūno dalis būtų suplokštėjusi. Šiuo atveju tokių požymių nematome, todėl manau, kad palaikai visą laiką buvo vertikalioje pozicijoje,“- sakė antropologas.

Ketindami nustatyti medicinos fakultete saugomos vyro mumijos kilmę ir balzamavimo tikslą mokslininkai planuoja atlikti kompiuterinės tomografijos tyrimus. Tokiu būdu, nepažeisdami mumijos jie galės išsiaiškinti, kaip ir kokiomis medžiagomis buvo apdoroti šio vyro palaikai: „Atlikę tomografijas, galėtume išsiaiškinti, ar palaikų preparavimui buvo naudoti sunkieji metalai – arsenas, gyvsidabris, kurie buvo itin dažnai naudojami XIX amžiuje. Jei aptiktume formaldehido pėdsakų, tai reikštų, kūnas buvo apdorotas jau XX amžiuje, kai balzamavimo procesui pradėtas naudoti šis chemikalas,“ – sakė dr. Dario Piombino-Mascali.

Antropologas taip pat priduria, kad XIX amžiuje, Vakarų Europoje bei JAV buvo populiarūs vadinamieji „Įdomybių kambariai“, kuriuose eksponuodavo ir balzamuotus žmogaus palaikus. Juos preparuodavo naudojant sunkiuosius metalus.

Balkasodžio koplyčios griuvėsiai tebestovi išnykusio Jociūnų kaimo apylinkėse. Šioje vietoje buvo ir dvaras priklausęs Jociunskių giminei. Bronius Kašelionis savo knygoje rašo, kad tarp vietos gyventojų buvo paplitęs pasakojimas apie Lenkijoje gyvenusį dvaro poną, kuris po mirties norėjo būti palaidotas Balkasodžio koplyčioje. Jo palaikai buvo balzamuoti ir paslapčia gabenami iš Lenkijos į Lietuvą, nes to meto įstatymai draudė pervežti palaikus.

Pilnos raiškos mumijos nuotrauką galite peržiūrėti čia. (Nuotraukos dydis - 97,2 MB).