„Savo disertacija siekiau išsiaiškinti ar įmanoma nustatyti mitybos įpročius tiriant dantų akmenis, randamus palaikuose. Iš dantų akmenų mėginau išskirti krakmolo grūdelius ir pagal jų dydį bei formą nustatyti, kokiai augalo rūšiai jie galėtų priklausyti. Akmenyse rastus grūdelius ketinau lyginti su tiesiogiai iš augalo išskirtu krakmolu, kad galėčiau tiksliai nustatyti augalo rūšį. Jei dantų akmenyse būčiau aptikęs išorinių veiksnių paveiktus krakmolo grūdelius, būčiau galėjęs pasakyti kokiu būdu tas augalinis produktas buvo apdorotas.“ – sakė Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantas Vaidotas Suncovas.
Mokslininkas sako, kad iki šiol, eilinių viduramžių vilniečių dantų akmenyse, daugiausiai aptikęs rugio ir kviečio krakmolo struktūrų. Tačiau jo tyrimai dar nebaigti, nes tiksliai apibūdinti krakmolo grūdelius gana sunku ir tai užima nemažai laiko. V. Suncovo teigimu, krakmolo struktūrų yra ne tik mitybiniuose augaluose, bet ir įvairiuose popieriaus gaminiuose, higienos priemonėse ir netgi ore, todėl jo surinktuose dantų akmenų mėginiuose buvo nemažai nenustatytos kilmės krakmolo, prie kurio mokslininkui dar teks paplušėti.
Siekdamas išsamiau aprašyti vidurinės ir žemesnių klasių viduramžių vilniečių racioną Vaidotas Suncovas sostinėje rastus žmonių palaikus tyrė ir stabiliųjų izotopu metodu: „Tyriau Vilniuje, Aguonų ir Bokšto gatvėje rastus vilniečių palaikus, taip pat viduramžių Kernavės gyventojų palaikus. Tiriant mitybą pagal stabiliuosius izotopus lyginamas anglies ir azoto izotopų santykis. Pagal anglies izotopų santykį galima atskirti jūrinės ir žemyninės kilmės maisto šaltinį, o pagal azoto izotopų santyki galima nustatyti individo vietą mitybos piramidėje lyginant su tam pačiam laikmečiui datuojamų gyvūnų kaulais, taip pat nustatyti ar individo vartotas maistas buvo labiau gyvulinės ar augalinės kilmės.“
„Mumijų tyrimų maratono“ metu jau buvo pasakota apie stabiliųjų izotopų tyrimus, kuriuos taip pat vykdė Vilniaus universiteto doktorantė R. Skipitytė. Mokslininkė naudoja tokį patį tyrimo metodą mėgindama nustatyti Lietuvos teritorijoje gyvenusių žmonių mitybos įpročius nuo poledynmečio. Taikydami stabiliųjų izotopų tyrimų metodą, mokslininkai atlieka sudėtingus darbus pagal cheminių ir fizikinių tyrimų protokolus, kad iš kaulo išskirtų kolageno baltymą, kuriame matuojamas skirtingų elementų izotopų santykis naudojant masių spektrometrą. Cheminių elementų izotopai gyvūnų ir žmonių audiniuose įsisavinami ir kaupiami vartojant skirtingos kilmės maistines medžiagas.
Doktoranto Vaidoto Suncovo tyrimai parodė, kad kai kurių viduramžių vilniečių mityba, lyginant pagal azoto izotopų santykį, labai primena tuo metu gyvenusių kiaulių bei šunų.
„Pagal azoto izotopų santykių matavimą, šiose Vilniaus kapavietėse (Bokšto g. ir Aguonų g.) rastų individų racionas buvo labai panašus į tuo pačiu metu gyvenusių kiaulių ir šunų. Tai reiškia, kad miesto teritorijoje augintos kiaulės retkarčiais turėjo būti šeriamos mėsinės kilmės produktais ir maisto atliekomis. Miesto teritorijoje augintos kiaulės, matyt negalėjo laisvai ganytis, todėl dažnai gaudavo ėsti tai, kas likdavo nuo žmonių stalo. O jei ir buvo paleidžiamos, tai greičiausiai ėsdavo sąvartynuose ir šiukšlynuose suverstas atliekas. Matyt, panašiai buvo ir su šunimis. Kitų kiaulių kauluose, nustatėme mažesnį azoto izotopų santykį, tai reiškia, kad jų racionas buvo mažiau panašus į to meto žmonių. Galime manyti, kad jos ganėsi atviresnėse vietovėse, mito daugiau augalinės kilmės maistu.“ – pasakojo doktorantas.
Apibendrindamas viduramžių vilniečių mitybos tyrimų išankstinius rezultatus V. Suncovas sako, kad to meto vyrų ir moterų racionas menkai tesiskyrė. Žmonės vartojo nemažai mėsinės kilmės maisto ir grūdinių kultūrų, o tiriant vėlesnių laikotarpių palaidojimus Vilniaus mieste, nustatyta, kad miestelėnai, galimai maitinosi ir gėlavandene žuvimi.